„Manau, kad tikrai tai, kas įvyko, yra matoma Lietuvos rinkėjų, kad Lietuvos rinkėjai padarys galutines išvadas. Aš manau, kad ir premjerė, ir Vyriausybė dar turi gero laiko iki Vilniaus viršūnių susitikimo nuspręsti, kaip jie ketina elgtis ir kokios atsakomybės iš ministrų reikalauti“, – antradienį Bratislavoje žurnalistams sakė G. Nausėda.
Seimas antradienį jau per pirmą balsavimą atmetė siūlymą rugsėjo 10 dieną rengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Nutarimo projektą inicijavo Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), argumentuodami būtinybe perkrauti politinę sistemą.
Po Seimo sprendimo I. Šimonytė kalbėjo, jog anksčiau pasisakydama, kad atsistatydins Seime atmetus pirmalaikius rinkimus, leido sau „šiek tiek per daug“ ir sprendimą priims partijos prezidiumas.
Iki šiol premjerė ne kartą akcentavo, kad pirmalaikių rinkimų idėjai nesulaukus palaikymo, planuoja atsistatydinti.
Anot G. Nausėdos, atmesta pirmalaikių rinkimų idėja rodo, jog parlamentas „nusprendė, kad jis nežais pagal tas taisykles, kurias jam buvo mėginama primesti.“
„Dabar sugrįžome į pradinį tašką, kur vėl arklys stovi prieš vežimą ir reikia atsakyti į klausimą, ką toliau daryti ar apsimesti, kad nieko neįvyko“, – kalbėjo šalies vadovas.
Pasak jo, apsimesti, kad nieko neįvyko neleis Lietuvos rinkėjai, kurie „stebi šitą vaikų darželį.“
„Tiesą sakant, rinkėjai kitąmet, jeigu išankstinių rinkimų nebus, nuspręs, ar jie nori dar vaikų darželio pasirodymą stebėti dar keturis metus, ar ne“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas sakė manantis, kad konservatorių pasiūlymu bandyta primesti kolektyvinę atsakomybę Seimui, nors problema, anot jo, prasidėjo savivaldybėse, o vėliau persikėlė į Vyriausybę.
Sprendimą siūlyti pirmalaikius rinkimus konservatorių prezidiumas priėmė reaguodamas į žiniasklaidos tyrimus dėl savivaldos politikų galimo piktnaudžiavimo jiems skiriamomis išmokomis. Premjerė anksčiau žadėjo nepasisekus šiai iniciatyvai atsistatydinti.
