Tradiciškai, kaip ir prieš kiekvieną eilinę Seimo sesiją, parlamentarams sveikinimą perdavė prezidentas G. Nausėda. Jį iš Seimo tribūnos pirmojo sesijos posėdžio metu parlamentarams perskaitė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Gerbiami Seimo nariai, sveikinu jus susirinkusius į Seimo rudens sesiją. Lietuvos valstybė išgyvena sudėtingą laikotarpį, esame lyg nesibaigiančioje kryžkelėje, kai atrodo, kad kas kartą žengę žingsnį privalome rinktis.
Visuomenės sveikata arba konstitucinių žmogaus teisių į sveikatos, švietimo, socialinės globos paslaugų užtikrinimas. Valstybės sienų apsauga arba nelegaliai į mūsų šalį patekti bandančių žmonių teisė į teisingumą. Šimtmečiais puoselėtos tradicinės šeimos vertybės arba įteisintas gyvenimas kartu, nepaisant lyties“, – sveikinime rašė šalies vadovas.
G. Nausėdos teigimu, šie pasirinkimai, ypač, kai jie svarstomi paskubomis, girdint tik savo argumentus, kelia priešpriešą visuomenėje, o jos emocijos išsilieja pykčio ir protesto bangomis.
„Ar iš tiesų turime rinktis „arba“ arba „arba“? Priešpriešinti kovą su pandemija žmogaus teisėms? Nelegalų sienos kirtimą – teisei į teisingumą? Šeimą – galimybei spręsti kasdienes problemas gyvenant kartu? Ar tikrai privalome gyventi dvimatėje erdvėje, kur yra tik „jie“ ir „mes“? Kur, kas ne su mumis, tas prieš mus?“ – klausė prezidentas.
Pasak šalies vadovo, Seimui, kaip tautos atstovybei, šiandien tenka ypač svarbi užduotis neleisti šioms priešpriešoms didėti ir nepailstant siekti dialogo, kuris padėtų rasti teisingiausius sprendimus, stiprinančius, o ne silpninančius Lietuvos valstybę.
„Jėgą, bizūną ar įstatymų buldozerį privalo pakeisti argumentuota diskusija. Kiekvienas turime savo požiūrį į vertybes, tačiau stenkimės girdėti ir kitus. Tai ilgesnis, daugiau pastangų reikalaujantis kelias. Tačiau tikiu, kad tik jis gali į tiltus sujungti priešingas pozicijas. Buvau, esu ir būsiu su tais, kurie eina šiuo dialogo keliu“, – tvirtino G. Nausėda.
Seimo rudens sesija: be mitingo po langais, bet su daugybe nežinomųjų
Seimas penktadienį renkasi į eilinę rudens sesiją: naujas politinis sezonas prasidės be planuoto mitingo po parlamento langais, bet apjuostas antiriaušinėmis tvoromis, taip pat su daugybe nežinomųjų darbotvarkėje.
Prieš partnerystės įteisinimą, Stambulo konvenciją pasisakantis Lietuvos šeimų sąjūdis negavo leidimo rengti mitingo prie Seimo ir protestas perkeltas į Katedros aikštę, tačiau kol kas neaišku, ar aistras kurstantys projektai iš viso bus Seimo rudens darbotvarkėje.
Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen įvardija tris pagrindinius sesijos prioritetus: sprendimus, kuriuos reikės priimti reaguojant į koronaviruso pandemiją ir migrantų krizę, socialinės apsaugos paketą, 2022 metų biudžetą ir su juo susijusius mokesčių pakeitimus.
„Yra trys pagrindiniai blokai: aktualijos, kurias galima vadinti grėsmėmis, pandemija ir migracija, čia reikės būti pasirengus nuolat lanksčiai ir operatyviai reaguoti į besikeičiančią situaciją, kitas blokas yra socialinės apsaugos įstatymai – geresnė apsauga pažeidžiamiausioms grupėms, taip pat biudžetas, mokestinės iniciatyvos, spartesnis pensijų indeksavimas“, – žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Vyriausybė sesijos darbų programoje žada didinti mažiausiai uždirbančių darbuotojų atlyginimus, kelti pareiginės algos bazinį dydį, siūlys peržiūrėti mokesčių lengvatas, didinti apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje, remti jaunas šeimas, kompensacijas joms įsigyjant būstą, tačiau didžioji dalis nurodomų projektų dar neregistruoti.
Biudžetai ir mokesčių peržiūra
Pagrindiniu Seimo rudens sesijos darbu tradiciškai yra kitų metų valstybės, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų tvirtinimas. Kartu numatomas mokestiniuose įstatymuose nustatytų neterminuotų lengvatų ir specialiųjų apmokestinimo sąlygų peržiūrėjimas, bet mokesčių peržiūros darbo grupės dar nėra pateikusios gautinių projektų variantų.
„Mokesčių reformai langas pamažu užsiveria, nes politinė kadencija artėja į pabaigą ir, jei norime esminių mokesčių sistemos korekcijų, turime tai padaryti dabar“, – prieš sesiją susitikęs su Seimo valdyba prezidentas Gitanas Nausėda ragino Seimą netrukti su mokesčių sistemos peržiūra.
Merų rinkimai
Seimas per rudens sesiją toliau svarstys Konstitucijos pataisas, kuriomis siekiama įteisinti tiesioginius merų rinkimus. Konstitucija keičiama po Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo dabartinis rinkimų reguliavimas pripažintas prieštaraujančiu pagrindiniam šalies įstatymui. Tik pakeitus Konstituciją merai per 2023 metų savivaldos rinkimus galės būti renkami tiesiogiai.
Referendumo įstatymas
Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Referendumo įstatymas pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai, nes turėjo būti priimtas kaip konstitucinis, šiuo metu referendumus reglamentuojantis įstatymas negalioja ir yra susidariusi teisinė spraga. Seimas vasarą po pateikimo pritarė naujo Referendumo įstatymo projektui ir, tikimasi per rudes sesiją jį priimti.
Partnerystės įteisinimas
Liberaliosios valdančiųjų partijos siekia, kad į darbotvarkę grįžtų Partnerystės įstatymas, tačiau parlamento vadovė V. Čmilytė-Nielsen pažymi, kad jis vėl galėtų būti teikiamas tik užsitikrinus reikiamą balsų skaičių. Seimas pavasarį per pateikimo stadiją dviejų balsų persvara atmetė projektą dėl lyčiai neutralios partnerystės, Laisvės partija pažadėjo rudenį grįžtu su kompromisiniu variantu.
Socialinė apsauga
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje sistemos pertvarką, pensijų indeksavimo pakeitimus, paskatas jaunoms šeimoms, paramą būstui įsigyti, tačiau projektai kol kas nėra registruoti. V. Čmilytė-Nielsen savo ruožtu ketina teikti su šeima susijusių pataisų paketą dėl karjeros ir vaikų priežiūros derinimo, namų darželių įteisinimo, vaikų kambarių didelėse įstaigose.
Tautinių mažumų kausimai
Į sesijos darbų programą įtrauktas Tautinių mažumų įstatymas, taip pat projektas dėl vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose, tačiau šie projektai dar nepaskelbti.
Programoje – per 400 projektų. Rudens sesijos darbų programoje įrašyta 430 teisės aktų projektų be lydimųjų teisės aktų. Dalis projektų perkelta iš praėjusių parlamento sesijų. Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 127, prezidentas G. Nausėda – aštuonis, Seimo frakcijos – 270 teisės aktų projektų.
Seimas per metus renkasi į dvi eilines sesijas: pavasario sesija trunka kovo 10 – birželio 30 dienomis, rudens sesija – rugsėjo 10 – gruodžio 23 dienomis.
