Pasibaigus susitikimui prezidentas G. Nausėda trumpai jį pakomentavo žiniasklaidai. Pasak Lietuvos vadovo, ši JAV prezidento kelionė, kuri apima vizitą Ukrainoje, susitikimą su Lenkijos prezidentu, o vėliau ir susėdimą prie ovalaus stalo su Budapešto devintuko valstybių vadovais, rodo, kad „JAV dėmesys mūsų regionui yra ir jis didėja“.
Lietuva norėtų NATO sraigtasparnių ir HIMARS
„Atmesčiau bet kokias kalbas ir diskusijas, kad JAV nusigręžia į Kinijos pusę ar kur kitur. Prioritetinis dėmesys mūsų regionui lieka didžiausias“, – sakė G. Nausėda.
Jis pripažino, kad susitikime daug kalbėta apie būsimą NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, mūsų sostinės vardas buvo kartojamas ne kartą.
„Kalbėjome apie kelias grupes dalykų, kurias mums reikia pastūmėti į priekį. Tai pirmiausia priešakinės gynybos formavimas, kitaip tariant Madrido deklaracijų įgyvendinimas, antras klausimų ratas susijęs su Ukrainos naryste, bendradarbiavimu, suteikiant tam tikrus signalus, kad Ukraina bus per kelis žingsnius arčiau NATO po Vilniaus viršūnių susitikimo. Trečia sritis – oro gynybos sistemų dislokavimas Rytiniame flange.
Prezidentas J. Bidenas užsirašinėjo tai, ką mes sakėme, nes tai svarbūs operaciniai dalykai. Iškėliau klausimą dėl vadinamųjų kritinių įgalintojų, tai ir oro stebėjimo sistemos, tai yra ir koviniai sraigtasparniai, tai yra ir HIMARS sistemos. Tai galėtų būti dislokuota Baltijos šalyse rotaciniu pagrindu. <...> Na, ir ketvirtas dalykas – naujų valstybių priėmimas į NATO. Atrodo, kad Vengrija netrukus ratifikuos abiejų valstybių priėmimą. Ir tiesą sakant, jei traktuojame, kad Suomija ir Švedija įstoti į NATO turi nebūtinai tuo pačiu metu, labai tikėtina, kad Suomija tikrai spės tapti NATO nare iki Vilniaus susitikimo, bet neatmestume galimybės, kad tai pavyks padaryti ir Švedijai iškart po rinkimų Turkijoje“, – sakė prezidentas G. Nausėda.
Jis patvirtino, kad yra stiprus nusiteikimas materializuoti Madrido viršūnių susitikimo susitarimus, bet tikino, kad apie detales šiandien nebuvo itin daug kalbėta, tam esą yra ir kitų formatų.
Prezidentas perdavė J. Bidenui laukiantis jo Vilniuje. Pasak jo, atsakas buvo toks, kad „Lietuva lieka svarbus JAV partneris, tikrai tikimės produktyvaus susitikimo Vilniuje“.
Anot G. Nausėdos dabar visų lūpose Vilnius, todėl mes negalime padaryti klaidų, turime išnaudoti istorinį šansą ir padaryti taip, kad Vilniaus susitikimas būtų istorinis.
„Susitikimas vyks tada, kai reiks priimti svarbius sprendimus NATO klausimu ir ne tik NATO. Svarbu demonstruoti solidarumą ir sutelktą veikimą, nes šiandien solidarumas stiprus ginklas, o gal ir stipresnis“, – po susitikimo kalbėjo G. Nausėda.
JAV prezidentas pakartojo pasižadėjimą ginti
Prieš prasidedant uždarai susitikimo daliai JAV prezidentas J. Bidenas sakė, kad dar prieš metus kalbėdamas „su mūsų draugu Maskvoje“, jam pasakė, kad šis, siekdamas NATO finliandizacijos, pasieks, jog Suomija stos į NATO. Taip beveik ir nutiko.
JAV prezidento teigimu, jis privalėjo susitikti su Bukarešto devyneto atstovais, nes būtent jie paskutinė kolektyvinės gynybos linija Rytų flange. O tai, pasak J. Bideno, labai svarbu visam NATO aljansui.
Jis patikino, kad „penktasis NATO straipsnis yra šventas įsipareigojimas ir mes ginsime kiekvieną NATO teritorijos colį“. Nes šiuo metu, pasak J. Bideno ant kortos pastatyta ne tik Ukrainos, bet ir visų kitų laisvė.
Karo Ukrainoje metinių išvakarėse šalių vadovai aptarė regioninio saugumo, paramos Ukrainai klausimus. Jie taip pat kalbėjosi apie Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.
Lietuva šiame susitikime daugiausia dėmesio skirsta rytinio NATO sparno stiprinimui, siekiui į regioną pritraukti daugiau JAV karių, priešakinės gynybos elementų.
Anot diplomatų, visos formate dalyvaujančios valstybės, išskyrus Vengriją, minėtus regioninius iššūkius ir jų sprendimo būdus mato gana panašiai.
J. Bidenas pirmadienį į Varšuvą atvyko po iš anksto neskelbto vizito Kyjive. Šios jo kelionės tikslas – sutvirtinti Vakarų vienybę, Ukrainai ir Rusijai rengiantis pradėti pavasario puolimus.
Didžiausias karas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų jau nusinešė dešimtis tūkstančių gyvybių, nuniokojo Ukrainos infrastruktūrą ir pakenkė pasaulio ekonomikai.
Viešėdamas Kyjive, JAV vadovas pranešė apie naują 500 mln. dolerių (468 mln. eurų) karinės paramos paketą Ukrainai.
Tuo metu antradienį metinį pranešimą skaitęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas eilinį kartą pareiškė, kad Vakarai kelia grėsmę jo šaliai, todėl reikėjo įsiveržti į Ukrainą. Be kita ko, jis teigė, kad Maskva stabdo dalyvavimą Naujojoje START sutartyje – paskutiniame likusiame branduolinės ginkluotės kontrolės pakte su JAV.
Vadinamajam Bukarešto devynetui priklauso Lietuva, Bulgarija, Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lenkija, Rumunija ir Slovakija.
