„Kartais žiūrėdamas į šią šalį aš stebiuosi, kaip šalis, kuri patyrė tiek kančių, tiek bereikalingų žūčių – ne tiek karių, bet ir civilių gyventojų (nes didžioji dalis per Antrąjį pasaulinį karą kritusių – niekuo dėti žmonės, net nedalyvavę karo veiksmuose) <…> galėjo prisigyventi iki to, kad šiandien tapo pati kančių, skausmo ir žūčių priežastimi“, – LRT Radijui kalbėjo G. Nausėda.
Rusijos visuomenė, pasak prezidento, vis dar neranda vietos, kurioje galėtų jaustis saugi, nusiraminusi ir atsisakiusi savo „mesianizmo ar imperializmo tradicijų“.
„Šiandien ji (rusų tauta – aut. past.) vis dar skausmingame kelyje. Visos kitos valstybės labai aiškiai žino, ko jos nori, o Rusija blaškosi. Ir tai galbūt būtų jos pačios problema, bet, deja, tas blaškymasis labai skaudžiai atsiliepia ir kaimyninėms valstybėms. Tas blaškymasis susijęs su ekspansine Rusijos užsienio politika, kuri stengiasi paveikti kitų, šalia esančių valstybių gyvenimą, ir dažniausia tą gyvenimą paveikia labai neigiama, tragiška linkme“, – sakė prezidentas,
Jo teigimu, lieka tik palinkėti ir išreikšti viltį, kad Rusijos švenčiamos pergalės prieš nacistinę Vokietiją dieną, šalis agresorė supras, kad jos vykdomi karo nusikaltimai Ukrainoje – kartais žiauresni, brutalesni nei nacistų Antrojo pasaulinio karo metu.
Pasiteiravus, kaip elgtis lietuviams gegužės 9-ąją – ar eiti į kapines pagerbti žuvusiuosius, ar visgi tą daryti kitu metu, jis nurodė, kad svarbiausia užkirsti kelią provokacijoms.
„Jeigu žmonės eina pagerbti savo senelių, prosenelių – tai, kapai yra ta vieta, kurioje rimtyje turėtų būti išreiškiama pagarba mirusiems. jų aukoms ano karo metu. Bet jeigu tai yra viso labo tik pretekstas provokacijoms, naujo karo eskalavimui arba šūkiams, kurie nieko bendro neturi su pagarba mirusiems, žinoma, kad tokiems dalykams turi būti užkirstas kelias. Lietuva tikrai neleis organizuoti provokacijų prieš savo gyventojus ir diskredituoti pačią šią minėjimo dieną“, – teigė jis.
Dalis savivaldybių Rusijai paskelbus karą Ukrainoje ėmėsi iniciatyvos nukelti sovietinius paminklus, o kitų savivaldybių atstovų teigimu, soveitinius paminklus nuimti dar ne laikas. Vis tik prezidentas nurodo, kad tai turėtų būti sprendžiama.
„Mirusiesiems vieta kapinėse, jų palaikai turi ilsėtis ramybėje, bet tai neturėtų tapti propagandine priemone ir būti naudojama nukreiptiems prieš Lietuvą tikslams. Situacija skirtingose savivaldybėse yra labai skirtinga – kai kuriose tie paminklai iš esmės yra antkapiniai paminklai, kitose tie paminklai yra monumentai su labai aiškiomis ideologinėmis gairėmis ir mėginimu veikti ideologiškai visuomenę. Aš tiesiog kviečiu visas savivaldybes įvertinti situaciją, bet tikrai nesitaikstyti su šitais propagandos ir karo kurstymo reliktais, kurių Lietuvoje vis dar labai gausu“, – pabrėžė jis.
