„Anksčiau nepadarę namų darbų, dabar siekdami sumažinti kainas vartotojams [esame] priversti remtis dotacijomis ir subsidijomis. Tai yra neišvengiamas, bet ne itin tvarus kelias. Kita vertus, Seimo neseniai priimtas vadinamasis proveržio paketas žada spartesnę vietinės generacijos iš atsinaujinančių šaltinių plėtrą.
Todėl, be abejo, labai reikia savivaldos dalyvavimo, aktyviai įsijungiant į energetikos projektų per energetikos bendrijų formatą, kai tik Vyriausybė ir Seimas priims atitinkamus teisės aktus“, – Regionų forume kalbėjo prezidentas.
G. Nausėda pridūrė, kad tai ne tik duos naudos namų ūkiams, bet ir mažins finansinį spaudimą savivaldybių institucijoms.
Jo teigimu, visiems reikėtų pagalvoti, kaip greičiau sudaryti sąlygas vystyti naujus atsinaujinančios energijos išteklių pajėgumus, „naikinti likusius perteklinius ribojimus ir nekurti naujų“.
Primename, kad kompensacines priemones su prezidentu pirmadienį aptarusi premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad augančioms energijos kainoms kompensuoti kitų metų valstybės biudžete reikės numatyti daugiau nei 1 mlrd. eurų.
Ragina padėti verslui amortizuoti energijos išteklių kainas
Prezidentas ragina Vyriausybę padėti verslui amortizuoti drastiškai išaugusias energijos išteklių kainas, sako prezidento patarėjas.
„Prezidento įsitikinimu, nereikia taškyti pinigų į kairę ir į dešinę, tačiau valstybė yra pajėgi kompensuoti išaugusias energetinių išteklių kainas tiek žmonėms, tiek verslui“, – ketvirtadienį interviu LRT radijui sakė vyriausiasis prezidento patarėjas Povilas Mačiulis.
„Šiuo atveju negalime verslo palikti užribyje“, – pabrėžė prezidento patarėjas.
Pasak P. Mačiulio, prezidentas tikisi, kad jau kitą savaitę Vyriausybė pristatys konkretų pagalbos verslui planą.
„Dviračio čia išradinėti nereikia: verslui reikia ir lengvatinių paskolų, ir mokesčių atidėjimų, o mikro ir vidutinėms įmonėms – subsidijų“, – galimas pagalbos verslui priemones vardijo prezidentūros atstovas.
„Tokia pagalba tik iš pirmo žvilgsnio yra išlaidavimas, tačiau ankstesnių krizių 2009 ir 2020 metais pavyzdžiai rodo, kad ilgesnėje perspektyvoje investavimas į verslą pasiteisina, todėl ši Vyriausybė turėtų dabartinės energetinės krizės metu eiti skatinimo, o ne taupymo keliu“, – pridūrė P. Mačiulis.
Lietuvoje gamybą jau stabdo kai kurios daug energijos naudojančios įmonės, pavyzdžiui, didžiausia dujų vartotoja šalyje – Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“ bei kitos, apie galimą verslo sužlugdymą kalba daug elektros naudojančių paukštynų vadovai, smulkusis verslas.
Pavasarį tikslinant šių metų valstybės biudžetą verslui buvo skirta 120 mln. eurų daliai išlaidų už elektrą ir dujas padengti, tačiau verslas skundžiasi negaunantis šių pinigų.
Finansų ministerija BNS pranešė, kad 90 mln. eurų iš šios sumos skirta Aplinkos ministerijos administruojamai programai – įmonių investicijoms į iškastinio kuro, pirmiausia dujų, pakeitimą atsinaujinančiais energijos ištekliais. Gegužės pabaigoje Vyriausybė skyrė pirmus 5 mln. eurų šiems projektams, o likusi suma – 85 mln. eurų – bus panaudojama įmonėms, pretenduojančioms į šią priemonę.
Dar 30 mln. eurų numatoma skirti nuo aukštų elektros ir dujų kainų nukentėjusiems sektoriams, kurie dėl technologinių priežasčių neturi konversijos galimybės.
