Šalies vadovo teigimu, vengiant kelti bet kokius mokesčius, biudžetas ir toliau išliktų toks mažas, kad „apie gerovės valstybę galėsime tik pasvajoti“.
Pasak G. Nausėdos, socialinių išlaidų taip pat negalima finansuoti didinant biudžeto deficitą, nes tai būtų „tiesus kelias į finansinę krizę“.
Papildomų lėšų socialinei apsaugai prezidentas siūlo surinkti lėtinant darbo mokesčių mažinimą, kerpant lengvatą ūkininkų naudojamam dyzeliniam kurui ir labiau apmokestinant su darbo santykiais nesusijusias pajamas.
Vyriausybė savo ruožtu pasiūlė įvesti automobilių taršos mokestį ir plėsti nekilnojamojo turto mokesčio bazę, bet kol kas nesulaukė paramos Seime.
Politikai taip pat svarsto apmokestinti bankų turtą ir stambius prekybininkus, bet jokių sprendimų kol kas nepriimta.
Kai kurios profesinės sąjungos ir darbdavių atstovai teigia, kad mokesčių reguliavimo pakeitimai teikiami skubotai, nenumatant pakankamai laiko diskusijoms.
Tačiau G. Nausėda sako, kad tik konkrečių pasiūlymų teikimas gali atnešti rezultatus.
„Visi labai gražiai šneka, kai reikia kalbėti apie socialinės politikos dalykus, bet kai kalba prieina prie to, o ką mes dedama ant stalo, kokių šaltinių sąskaita tai bus finansuojama, visi išsibėgioja į krūmus“, – Žinių radijui antradienį sakė G. Nausėda.
Prezidentas pabrėžė, kad papildomos pajamos būtinos siekiant sparčiau kelti pensijas, vaiko pinigus, užtikrinti tinkamą švietimo, sveikatos apsaugos ir gynybos finansavimą.
„Tai ko sąskaita mes visa tai darysime? Kažkokių stebuklingų aitvarų rasime? Dėl tos priežasties mes ir kalbame - jeigu norite elgtis atsakingai ir kalbėti apie socialinį biudžetą, būkite malonūs siūlyti šaltinius. Prezidentūra parodė pavyzdį“, – sakė G. Nausėda.
Europos Komisija teigia, kad Lietuvos „mokesčių ir socialinių išmokų sistemos pajėgumas mažinti pajamų nelygybę yra vienas silpniausiai išvystytų ES“.
