Kol viešojoje erdvėje pastaruoju metu netyla diskusijos apie tai, kad reikėtų uždrausti mobiliuosius telefonus visose Lietuvos mokyklose, Jungtinės Karalystės mokslininkai teigia, kad vien draudimo nepakanka – būtinos kompleksinės priemonės. Įdomu tai, kad vis dėlto tyrimas parodė, kad mokyklose, kurios uždraudė telefonus, mokinių rezultatai nesiskyrė nuo tų, kuriose tokio draudimo nėra.
Ar tikrai telefonų draudimas gerina mokymosi rezultatus ir mokinių emocinę būklę?
Naujausiame tyrime Birmingamo universiteto tyrėjai nustatė, kad ilgas laikas prie ekranų gali turėti neigiamą poveikį – tai siejama su prastesniais mokymosi rezultatais, miego sutrikimais, maištingu elgesiu ir mažesniu fiziniu aktyvumu.
Tačiau tyrimas atskleidė, kad mokinių rezultatai išliko tokie pat tiek mokyklose, kuriose telefonai buvo uždrausti, tiek ten, kur jų naudojimas nebuvo ribojamas. Be to, pastangos mažinti telefonų naudojimą mokykloje neturėjo įtakos bendram laikui, kurį mokiniai kasdien praleidžia prie ekranų.
Mokslininkų nuomone, telefonų draudimai turėtų būti tik dalis platesnės strategijos, padedančios mažinti jų naudojimą. Tyrime, kuriame dalyvavo 1 227 mokiniai iš 30 mokyklų, nebuvo rasta įrodymų, kad telefonų ribojimas gerina mokinių psichikos sveikatą ar padeda pasiekti geresnių rezultatų. Tačiau pastebėta, kad ilgalaikis naudojimasis išmaniaisiais įrenginiais neigiamai veikia miego kokybę, elgesį klasėje, fizinį aktyvumą ir emocinę būklę.
Pasiteiravus, ar Lietuvos mokyklose, kur uždrausti telefonai, pagerėjo mokymosi rezultatai ar mokinių emocinė būklė, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas ir KTU Inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas naujienų portalui tv3.lt atsakė, kad labiausiai matoma padidėjusi socializacija.
„Švietimo įstaigų asociacijų vadovai gan vienbalsiai pasisako už šitą iniciatyvą ir reikėtų tada dėliotis visus tuos žingsnius. Vienos mokyklos, aš bijau pameluoti, ar Akmenėje, ar kitame mieste, direktorė netgi komentavo savo patirtį.
Tikslių rezultatų, duomenų dar turbūt nėra, bet socializacija, bendravimas tapo kitokio lygmens. Žmonės daugiau bendrauja gyvai, atsirado daugaiu empatijos kitam žmogui. Teko girdėti įžvalgų ne tiek dėl akademinių rezultatų, kiek dėl pačio santykio pagerėjimo. Dėl akademinių pasiekimų nelabai kažkaip girdėjau“, – tvirtino jis.
Akmenės rajono Ventos gimnazijos, kuri pirmoji įsivedė telefonų draudimą Lietuvoje, vadovė Daiva Gricienė Žinių radijo laidoje „Įjunkim šviesą“ tvirtino, kad draudimas suteikė daug naudos.
„Vaikai tapo vaikais. Jie pradėjo šurmuliuoti, žiūrėti į draugui į akis, bent jau žino, kokios spalvos draugo akys, bent pamatė, kaip atrodo draugas gyvai. Jie įsijungė aktyviau į fizines veiklas, nes, aišku, jeigu tu kažką uždraudi, tu turi duoti alternatyvą, ką jiems veikti per tą pertrauką. Tai nupirkome lauko sporto inventoriaus. Mokykloje turime porą stalo futbolostalų, teniso stalų, stalo žaidimų, pridėjome knygų koridoriuose tam, kad jie turėtų kažkokios veiklos ir užsiėmimų <...>/
Matome tik pravalumus, padidėjo fizinis aktyvumas, sumažėjo patyčių, pagerėjo ugdymo kokybė. pagerėjo bendravimas ir bendradarbiavimas tarp vaikų. Jie pertraukų metu pradėjo konsultuotis vienas su kitais, padėti ruošti namų darbus, kalbėtis. Tai žinokite, vieni privalumai. Nebijokite“, – sakė direktorė.
Dėl draudimo pasigirsta ir kitokių nuomonių
KTU Inžinerijos licėjaus direktorius D. Žvirdauskas teigė, kad kituose įstaigos filialuose bendruomenė nesutiko, jog mokiniams būtų uždrausta naudotis telefonais, kadangi dažnai patys mokytojai juos naudoja kaip skaitmeninę priemonę mokymosi tikslais.
D. Žvirdauskas, komentuodamas apie vadovaujamos įstaigos patirtį, tvirtino, kad tarp bendruomenės narių šiuo klausimu pasigirsta įvairių nuomonių.
„Mūsų įstaiga turi tris pastatus, tris filialus ir viename 800 mokinių mokosi, kitame 630, kitame 500, sakykime. Mūsų licėjaus taryboje kilo šitas klausimas iš tarybos narių ir viename filiale didžioji dauguma tėvų pasisakė, kad telefonus reikėtų drausti ir mes viename iš savo filialų pabandėme tą padaryti. Matome, kad šita idėja tarsi tampa tvari, visi lyg ir patenkinti.
Pradžioje kilo minčių, kaip čia mokiniams veiks tie draudimai, kaip čia išeis. Kai ten būdavo visokių tų draudimų, berniukai rinkdavosi berniukų tualete slapčia žaisti tais telefonais, nes iš principo buvo surašytos taisyklės, kad pamokų metu, pertraukų metu telefonai yra draudžiami, nenaudojami ir juos tiktai galima su mokytojo leidimu pasiimti“, – pasakojo pašnekovas.
D. Žvirdauskas teigė, kad iš esmės problemų nekilo, nepaisant „šiokių tokių paišdykavimų pirmomis savaitėmis“. Jis pridūrė, kad visi priprato, bendruomenė neišreiškė jokio nepasitenkinimo bei pastebėjo, kad tarp mokinių atsirado daugiau bendravimo.
„Anksčiau vaikai momentais tiek buvo įnikę į tą telefoną, kad jau net aplinkos nematydavo, su aplinkiniais nesisveikindavo“, – tikino D. Žvirdauskas.
Mokyklų, kuriose įvestas draudimas, mokiniai telefonų nepasiilgsta
Klaipėdos „Vyturio“ progimnazijoje mokiniai per pamokas ir pertraukas telefonais taip pat nesinaudoja. Prieš pamokas jų išmaniuosius mokytojai surenka į dėžutes. Mokinės TV3 žinioms tvirtino, kad telefonų nepasiilgsta:
„Vis tiek visi dedam telefonus pas auklėtojas, tai net negaunam tų žinučių ir nėra to potraukio.“
„Iš tikrųjų, būna dažniausiai laukelis atidarytas, mes išeinam, pažaidžiam ką nors. Arba į sporto salę irgi galima dažniausiai užeiti, pažaist tinklinį, krepšinį, kas ką nori.“
Progimnazijos direktorė Inga Bagdonienė sakė, kad sprendimą drausti išmaniuosius mokykloje priėmė po diskusijų su tėvais, mokiniais ir mokytojais. Nusprendė, kad tai padės vaikams išlaikyti dėmesį, gerins mokymosi rezultatus.
„Ką mes pastebėjom, kad mokinys, turintis telefoną pertraukų metu, dažnai įninka į žaidimus ir tada jam sunku yra persijungti į pamoką. Ir tada yra mokytojui iššūkis, kad sudomintų pamoka“, – teigė direktorė.
Kitur bendruomenė tokio draudimo įvesti nesutinka
Lietuvoje Skaitmeninės etikos centras drauge su dar 24 organizacijomis ėmėsi iniciatyvos ir siūlo drausti asmeninių išmaniųjų naudojimą visose ugdymo įstaigose.
Iniciatyvos autorių tvirtinimu, nuo 1 iki 10 klasės mokyklose ir darželiuose siūloma drausti asmeninių išmaniųjų įrenginių naudojimą tiek per pamokas, tiek per pertraukas.
Beje, anot iniciatyvos autorių, mokyklos suteiktos technologijos gali būti naudojamos tik aiškiai apibrėžtam tikslui ir ribotą laiką, remiantis specialistų rekomendacijomis. Bet kokios išimtys neturėtų trukdyti mokiniams susikaupti, gerinti mokymosi rezultatus, jaustis gerai ir stiprinti tarpusavio ryšius mokykloje.
Nors ši iniciatyva siekia įvesti draudimą nacionaliniu lygmeniu, kai kurios mokyklos tai jau yra padariusios, draudimui pritarus didžiajai daliai ugdymo įstaigos bendruomenės.
D. Žvirdauskas pridūrė, kad, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Italijoje ir kitose šalyse suteikiama teisė savarankiškai mokyklų bendruomenėms priimti sprendimą dėl naudojimosi telefonais.
„Mokyklos priima tuos sprendimus ir juos įgyvendina mato tame privalumų. Jeigu kalbėtume apie mano asmeninę nuomonę, aš būčiau linkęs suteikti tokią apsisprendimo teisę pačiai bendruomenei, bet yra tokių iniciatyvų ir valstybės mastu šiuo atveju.
Va, šita iniciatyva [Skaitmeninės etikos centro iniciatyva – aut. past.], aš manau, ji nėra be pagrindo <...> Man atrodo, kad jeigu siūlma priimti tokį nacionalinį sprendimą, turėtų tarti žodį ekspertai, mokslininkai atlikę tam tikras analizes. Galbūt psichiatrai, psichologai galėtų svariau pasisakyti, jeigu valstybės mastu tai darytume“, – sakė D. Žvirdauskas.
Jis pridūrė, kad galbūt tokį masinį draudimą reikėtų pradėti pradinio ugdymo mokiniams.
Ar Alytus bus pirmas miestas, kuris uždraus mobiliuosius telefonus mokyklose?
Kol kitur verda diskusijos, Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis feisbuke pasidalijo, kad sulaukė siūlymų, jog Alytaus mokyklose mobilieji telefonai nebūtų naudojami.
„Žinoma, vaikai gali turėti telefonus ateidami į mokyklą ar išeidami iš jos, bet jų nereikia pamokose, jie nebūtini ir pertraukų metu, ar ne?
Pamenu, kai sūnus buvo susilaužęs koją – tekdavo jį užnešti į mokyklą ir labai stebindavo ten tvyranti tyla, jokio bėgiojimo koridoriais ar klegenimo jiems kalbantis. Matydavau ant suolų ir palangių susėdusius vaikus, kurie būdavo sukišę galvas į telefonus. Jiems neįdomu pabendrauti su klasiokais, nesinori net iškrėsti išdaigos ir kol nesuskambėjo skambutis į pamoką, jie laiką leidžia skaitmeninėje realybėje. Ar tai normalu?
Tyrimai rodo, kad 6–17 m. amžiaus vaikų ir paauglių vidutinė buvimo prie ekranų trukmė gerokai viršija rekomenduojamas laiko normas. Kas ketverius atliekamas Europos moksleivių tyrimas nustatė, kad 1 iš 8 Lietuvos moksleivių pasižymi didele probleminio interneto naudojimo (PIN) rizika. PIN terminas apibūdina besaikius žaidimus, video turinio žiūrėjimą, soc. tinklų naudojimą, pornografijos žiūrėjimą ir kitas veiklas.
Nuolatinis telefonų naudojimas siejamas su vaikų prasta savikontrole ir darbine atmintis, sprendimų priėmimo sunkumais. Tai ypač svarbu jauname amžiuje, kada smegenys dar vystosi, nes atsiradę neurobiologiniai pokyčiai gali nulemti tolimesnius sunkumus jau vyresniame amžiuje. Taip pat pastebimas reikšmingos paauglių padidėjusio ekrano naudojimo laiko ir depresijos bei nerimo simptomų paplitimo sąsajos. 2–5 metų vaikams, kuriems tėvai leido naudotis ekranais pramoginėms veikloms, tai lemia raidos pasikeitimus – mažesnius savarankiškumo ir kalbinius gebėjimus (Skaitmeninės etikos centro iniciatyvos duomenys)“, – rašė meras.
N. Cesiulis pridūrė, kad Lietuvoje kai kurios ugdymo įstaigos sėkmingai atsisakė mobiliųjų telefonų naudojimo. Mokiniai juos atsinešę palieka spintelėse, o naudotis gali esant reikalui.
„Tėvai turi administracijos ir pedagogų telefono numerius, tad ekstra atveju susisiekti su vaikais nėra jokios problemos. Patirties turinčių mokyklų atstovai pasakoja, kad vaikai per pertraukas atranda bendravimo džiaugsmą, išnaudoją jas pamokų ruošimui ar užsiiminėja fizinėmis veiklomis.
Netrukus Alytaus ugdymo įstaigose bus paskelbtos tėvų apklausos, tad ar Alytus bus pirmas miestas kuris uždraus mobiliuosius telefonus mokyklose priklausys nuo jūsų“, – rašė N. Cesiulis.
Ministrių nuomonės išsiskiria
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė pritaria, kad sprendimų ieškoti reikia, bet siūlo sudaryti nebent rekomendacijų sąrašą ugdymo įstaigoms, kuriame siūlytų vengti išmaniųjų įrenginių naudojimo.
„Jeigu matysime, kad tas procesas yra toks nevaldomas, kad jis sukelia problemų ir patiems pedagogams, tai mes tikrai galvosim apie bendrų rekomendacijų pateikimą“, – kalbėjo ministrė.
Vaikų teises ginanti socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat pritaria, kad užtenka rekomendacijų, o apie griežtus draudimus svarstyti nereikia.
„Neįsivaizduoju kaip prievolę ar įstatymo pakeitimą būtent šiuo klausimu, bet kaip rekomendaciją ir tą kultūros diegimą, kad vaikai iš tikrųjų atsiplėštų nuo ekrano ir daugiau skirtų bendravimui“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
Visgi sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė į problemą žiūri griežčiau ir pasisako už tai, kad telefonai mokyklose būtų uždrausti.
„Mes matome, kad telefonas nėra tik žinių įrankis, bet telefonas tampa ir patyčių įrankiu. Ir telefono naudojimo akademinėje mokyklos aplinkoje poveikis psichikos sveikatai nėra pats geriausias“, – kalbėjo ministrė.
Visgi, prieš įgyvendinant pokyčius, ministrės planuoja susėsti prie bendro stalo ir ieškoti kompromiso.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tik uždrausti
