PSO Europos regiono biuro atstovė Maria Neufeld spaudos konferencijoje akcentavo, kad dar prieš 10 metų alkoholio suvartojimas Lietuvoje buvo itin aukštas.
„Dar tuomet mes buvome apskaičiavę, kad vidutiniškai per metus vienas suaugęs asmuo išgerdavo apie 15,5 litrų alkoholio. O tai atitinka apie 80 butelių vodkos. Tai išties yra labai didelis skaičius“, – dalinosi M. Neufield.
Visgi nuo to laikotarpio, anot PSO Europos regiono biuro atstovė pažymėjo, kad Lietuva ėmėsi daug veiksmų, jog būtų sukontroliuotas lietuvių alkoholio vartojimas ir buvo priimti 3 svarbiausi žingsniai – didinamas alkoholio apmokestinimas, mažinamas jo prieinamumas ir uždrausta alkoholio rinkodara.
„Alkoholio suvartojimas sumažėjo net keliais litrais, dėl to išgelbėtos tūkstančiai gyvybių ir sutaupyti milijonai eurų ar surinkta per padidintus mokesčius“, – teigė M. Neufield.
Vis dėlto, ekspertės teigimu, stipriųjų gėrimų šalyje vis dar suvartojama daugiau negu vidutiniškai Europos Sąjungoje.
„Lietuvoje suvartojama dar šiek tiek daugiau alkoholio negu vidutiniškai ES. Taigi dar yra erdvės tobulėjimui, tačiau viskas judama tinkama linkme““, – sakė M. Neufield.
Be to, PSO atstovė atkreipė dėmesį, kad vidutinės gyvenimo trukmės tarp moterų ir vyrų skirtumas Europos Sąjungoje bene didžiausias yra būtent Baltijos valstybėse, o tai stipriai lemia alkoholio suvartojimas.
„Apie 5 proc. visų mirčių ištinkančių ES yra susijusios su alkoholio vartojimu, tačiau tas mirtingumas Baltijos valstybėse yra kone 3 kartus didesnis“, – teigė M. Neufeld.
Tam antrina ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas Mindaugas Štelemėkas, kuris teigė, jog tyrimų duomenimis, kad Lietuva vis dar reiškmingai atsilieka nuo ES vidurkio vidutinėje tikėtinoje gyvenimo trukmėje (Lietuva – 76 m., ES – 80,7 m.).
„Išlieka didžiulė atskirtis tarp vyrų ir moterų, vis dar turime apie 9 metų skirtumą. Mūsų moterys ilgą laiką ir sėkmingai gyvena Vakarų Europoje, o vyrai užstrigę Rytuose“, – pristatydamas duomenis teigė M. Štelemėkas.
Visgi nuo 2008 m. iki 2018 m., įgyvendinus daugelį svarbių alkoholio kontrolės priemonių, buvo stebimi teigiami pokyčiai visuomenės sveikatos rodiklių pagerėjime.
„Kai įgyvendinam alkoholio kontrolės politikos priemones, iškart rodikliai taisosi. kai ko nors nepadarom, padarom blogai, situacija prastėja“, – pridėjo M. Štelemėkas.
Sveikatos tyrimų instituto vadovas taip pat pastebėjo, jog vykdant alkoholio kontrolės politiką Lietuvoje buvo nustatyta, jog 2017 m. pradėjo augti lietuvių tikėtina gyvenimo trukmė ir išvengta apie 4,8 proc. mirčių.
„Labai smarkiai padidintas akcizas 2017 metais moksliniu požiūriu buvo absoliučiai unikalus atvejis.<...> Tai kai mes atlikome analizę būtent šio laiko taško, tai matome, kad bendrą mirtingumą Lietuvoje viena šita priemonė 2017 metais sumažino daugiau kaip 1400 mirčių per vienus metus“, – teigė M. Štelemėkas.
Viena veiksmingiausių priemonių – alkoholio akcizo didinimas
Priklausomybių ir psichikos sveikatos centro, psichikos sveikatos politikos tyrimų instituto vyresnysis mokslininkas Jurgenas Rehmas taip pat pažymėjo, jog Lietuvoje buvo pastebėta ir kur kas mažiau hospitalizacijos atvejų, susijusių su alkoholio vartojimu.
O alkoholio reklamos uždraudimas Lietuvoje sumažino intoksikacijos atvejų Lietuvoje daugiau nei 50 proc.
Be to, J. Rehmas akcentavo, jog viena iš PSO padarytų išvadų taip pat buvo ta, jog viena veiksmingiausių ir svarbiausių priemonių buvo alkoholio akcizo mokesčiai.
Tiesa, jis pastebėjo, kad ji veiksminga tik tuomet, kai yra mažinamas alkoholio įperkamumas.
„Jeigu jūsų pajamos didėja 10 proc., o alkoholio akcizas didėja tik 2 proc., tai nėra veiksminga priemonė“, – teigė J. Rehmas.
Mokslininkas taip pat pateikė paskutinių 20 metų duomenis Baltijos šalyse ir Lenkijoje, kuriose per šį laikotarpį buvo užfiksuoti 12 kartų, kada buvo didinami alkoholio akcizo mokesčiai.
„Visais tais atvejais vyrų mirtingumas sumažėdavo 1,3 proc. Tai atitiktų 93 atidėtus mirties atvejus Estijoje, 166 Latvijoje ir 239 Lietuvoje, remiantis 2019 metų populiacijos duomenimis“, – nurodė J. Rehmas.
Tiesa, profesorius atkreipia dėmesį, kad tuo laikotarpiu, kai Lietuvoje nebūdavo imtasi jokių alkoholio kontrolės politikos priemonių, visi šie rodikliai vėl nukrisdavo.
„Alkoholio kontrolės politiką reikia įgyvendinti nuolatos. Turite įgyvendinti stambius žingsnius, tačiau taip pat turite vykdyti ir tuos smulkius žingsnius, kurie būtų integruotų į jūsų politikos priemones. Ir galiausiai, bet ne ką mažiau svarbu, nepamirškite jaunųjų savo šalies piliečių ir imkitės tokių politikos priemonių, iš kurių naudos daugiausiai turėtų jie. Ir Lietuva šioje srityje tikrai yra pavyzdinė valstybė“, – tvirtino J. Rehmas.
Seimo Priklausomybių prevencijos komisija kartu su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) biuru Lietuvoje organizuoja diskusiją, kurioje bus pristatyti ir aptarti pagrindiniai Baltijos alkoholio kontrolės politikos projekto rezultatai, įvertinantys alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimą Lietuvoje kaip visuomenės sveikatos sėkmės modelį.
Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuva ėmėsi visapusiškos alkoholio kontrolės politikos, kuri turėjo teigiamos įtakos mažinant grėsmingai aukštą alkoholio suvartojimo rodiklį ir su tuo susijusią žalą. Ši diskusija suteikia platformą pasidalinti Baltijos alkoholio kontrolės politikos projekto – penkerius metus trukusio mokslinio tyrimo, vertinusio šių politikos priemonių poveikį Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje – išvadomis.
Diskusijoje bus nagrinėjama, kaip moksliniais tyrimais pagrįstas reguliavimas lėmė reikšmingą visuomenės sveikatos rodiklių gerėjimą, prisidėjo prie ekonominio stabilumo ir socialinės gerovės. Lietuva yra puikus pavyzdys, kaip ryžtingas politikos formavimas, vadovaujantis PSO rekomendacijomis, gali suteikti reikšmingos naudos.
„Lietuva įrodė, kad vykdoma alkoholio kontrolės politika mažina mirtingumą ir sveikatos problemas. Atlaisvindami prekybos ribojimus sekmadieniais, rizikuojame sugrįžti į praeitį, kai alkoholio vartojimas Lietuvoje buvo viena didžiausių sveikatos problemų“, – sako Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas prof. dr. Saulius Čaplinskas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
