Tyrimo duomenimis, už europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujamą Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) birželį būtų balsavę 13,8 proc. apklausos dalyvių. Gegužę šios politinės jėgos palaikymas iš esmės buvo toks pat – 13,2 proc.
Apklausa rodo, kad už socialdemokratus dažniau balsuotų vidutinio ir vyresnio amžiaus, mažesnių pajamų, vidutinio ir žemesnio išsimokslinimo, rajonų centrų gyventojai.
Antroje reitingų lentelės vietoje išlieka Gabrieliaus Landsbergio vadovaujami konservatoriai. Jei rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, partija sulauktų 10,1 proc. respondentų balsų, gegužę šis skaičius buvo 11,2 proc.
Tyrimas rodo, kad Tėvynės sąjungą–Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) palaiko aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų, didmiesčių gyventojai.
Tuo metu Remigijaus Žemaitaičio įsteigtą partiją „Nemuno aušra“, anot apklausos, gegužę rėmė 8,9 proc., o birželį – 8,7 proc. respondentų.
Toliau rikiuojasi Liberalų sąjūdis – Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujamą partiją birželį palaikė 5,9 proc., o gegužę – 6,3 proc. apklausos dalyvių. Tyrimo duomenys rodo, kad šią politinę jėgą linkę remti didžiausias pajamas gaunantys gyventojai.
Panašų populiarumą turi ir ekspremjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Birželį šiuo metu opozicijoje esančiai partijai palankumą išreiškė 5,8 proc. respondentų, gegužę – 6,3 procento.
Ramūno Karbauskio vadovaujami „valstiečiai“ birželį sulaukė 5,7 proc. palaikymo, gegužę šią politinę jėgą rėmė 6,3 proc. respondentų.
Didelių pokyčių neįvyko ir vertinant Aušrinės Armonaitės vadovaujamą Laisvės partiją. Birželį savo balsą šiai politinei jėgai atiduoti norėjo 3,9 proc. apklausos dalyvių, gegužę tokių buvo 4,3 proc.
Mažiausiai populiarumo sulaukusi partija – vėl Viktoro Uspaskicho vadovaujami „darbiečiai“ (gegužę – 2 proc., birželį – 2,1 proc.).
Dar 8,9 proc. tyrimo dalyvių teigė balsuosiantys už kitą politinę jėgą, 16,3 proc. sakė iš viso nebalsuosiantys rinkimuose, o likusi dalis (18,8 proc.) nurodė nežinantys arba į klausimą neatsakė.
Įvertino, kas galėtų vadovauti Vyriausybei
Kaip rodo naujausia apklausa, didžiausia (15,1 proc.) tyrime dalyvavusių gyventojų dalis norėtų, kad Vyriausybei ir toliau vadovautų dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė. Gegužę tokių gyventojų buvo 12,5 proc.
Panašų rezultatą demonstruoja ir socialdemokratų lyderė V. Blinkevičiūtė. Birželį Vyriausybės vadovo poste ją norėjo matyti 9,1 proc. apklaustųjų, o mėnesiu anksčiau darytoje apklausoje – 11,6 proc.
Trečioje vietoje rikiuojasi R. Žemaitaitis. Manančių, kad ministro pirmininko pareigas turėtų užimti būtent jis birželį buvo 8,4 proc. apklaustųjų, o gegužę – 10,4 proc.
Toliau reitingų lentelėje yra opozicinės partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas, ekspremjeras S. Skvernelis (gegužę – 5 proc., birželį – 5,7 proc.) ir penketuką užbaigiantis eurokomisaras Virginijus Sinkevičius (gegužę – 4,5 proc., birželį – 3,7 proc.).
Vyriausybės darbas ir toliau vertinamas neigiamai
Kaip ir ankstesnėse apklausose, Vyriausybės darbas vertinamas neigiamai. Taip mano gerokai daugiau nei pusė – 60,7 proc. – tyrime dalyvavusių gyventojų. Tai yra kiek mažiau nei balandžio mėnesį, kai ministrų kabinetą neigiamai vertino 63,9 proc. respondentų.
Savo ruožtu priešingai mano ir Vyriausybę teigiamai vertina 31,2 proc. apklaustųjų. Tyrimo duomenimis, palankiau Vyriausybės veiklą mato aukštesnio išsimokslinimo, jaunesnio ir vidutinio amžiaus, didesnių pajamų bei didmiesčių gyventojai
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2024 metų birželio 18–28 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Taikytas kombinuotas telefoninės ir internetinės apklausos metodas. Tyrimo metu buvo apklausai 1013 respondentų.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.