Esą užuot Vėlines paskelbęs laisvadieniu, Seimas geriau būtų leidęs patiems darbuotojams rinktis kada ilsėtis:
„Vietoj 1-os turėtų būti 2-a diena. O antra – nebūtinai tą dieną visiems urmu bėgti. Tam yra laiko, galima ir prieš savaitę ir po savaitės. Bet kažkokią maniją padaro tokią.“
„Galima būtų pakeisti Jonines. Na, sakysim, jeigu jau rinktis…“
„Galbūt ir geras dalykas tos dvi dienos, bet verslo atžvilgiu šitas dalykas nelabai tinkamas.“
„Nuvažiuoti per vieną dieną tai neįmanoma kažkur tai.“
Po ilgų svarstymų lapkričio 2-oji – išbraukta iš atmintinų dienų sąrašo ir paskelbta dar viena, jau 16-ąja oficialia nedarbo diena Lietuvoje. Tokį siūlymą pateikė Lietuvos-lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga.
Esą kadangi Lietuvoje – labai gilios Vėlinių tradicijos, daugelis giminaičių kapų per vieną – Visų šventųjų dieną – aplankyti nespėja, tad būtina kapinių lankymui lietuviams skirti daugiau dienų. Beje, pačioje Lenkijoje, garsėjančioje itin giliomis krikščioniškomis tradicijomis, švenčiama tik lapkričio 1-oji, lapkričio 2-ąją lenkai dirba ir apie laisvadienį tądien nė negalvoja.
„Yra artimų žmonių kapai visoje Lietuvoje. Ir per vieną dieną nelabai pavyksta jų aplankyti“, – mano Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė.
„Kiekviena nedarbo diena atneša tiesiogiai žiūrint tam tikrus nuostolius, tačiau poilsio dienos, kurios yra skirtos ypatingai prasmingiems dalykams taip pat sugeneruoja ir papildomas lėšas į biudžetą“, – sako premjeras Saulius Skvernelis.
Tačiau lapkričio 2-osios šventimui nepritaria nei ekonomistai, nei darbdavių atstovai. Pasak jų, tai paprasčiausias politikų noras patikti rinkėjams, jiems dorai nepasakant tikrosios tokio laisvadienio kainos.
„Kiekvienas, na, neuždirbtų maždaug 120 eurų, o jei bendroje sumoje, tai už tuos pinigus galima pastatyti nacionalinį stadioną. Ar jūs norėtumėte pasiaukoti, kad reiškia tą dieną visgi dirbti, mes turėtumėm stadioną, kitais metais dar kokius penkis darželius“, – teigia darbdavių konfederacijos atstovas Danas Arlauskas.
„Matome Graikijos pavyzdį, kai buvo tiek išimčių, kai buvo ir trylikta pensija, ir 14-a, ir 13-as atlyginimas, ir visokios dienos šventinės, pensijos sutrumpintos, sumažintos, kad vėliau patys nebesusigaudo, kas kur vyksta“, – sako ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Beje, iš Europos Sąjungos narių vienintelė Vengrija laisvadieniu džiaugiasi ir lapkričio 2-ąją. Darbuotojų profsąjungos būsimam papildomam laisvadieniui pritaria, tačiau pasirinktą tam datą vertina dviprasmiškai. Esą būtų daug logiškiau darbuotojams suteikti papildomą atostogų dieną ir leisti išsirinkti patiems, kada ją išnaudoti.
„Turėtumėm didesnį prioritetą teikti kasmetinėm atostogom, ir turėtumėm peržiūrėti kasmetinių atostogų trukmę, nes ji šiuo metu yra, deja, tik atitinka minimalios ribas Europos sąjungos“, – pasakoja darbuotojų konfederacijos atstovė Inga Ruginienė.
Vėlines nuo kitų metų paskelbus šventine nedarbo diena Lietuva tokių jau turės 16 metuose. pagal šį skaičių esame pirmi visoje Europos Sąjungoje. Šventinių laisvadienių vidurkis bendrijoje – 12 dienų per metus.
