Pernai už greičio viršijimą Lietuvos vairuotojai gavo virš 400 tūkstančių baudų ir urėjo susimokėti 9 milijonus 700 tūkstančių eurų.
Ar greičio kontrolės sistema sąžininga ir padeda mažinti avarijų skaičių, ar tai tik pasipinigavimas vairuotojų sąskaita – ginčai dėl to virė Seime.
Ekonomikos komiteto nariai Andrius Bagdonas ir Viktoras Fiodorovas teigia, kad „Via Lietuva“ greičio matuoklius yra sustačiusi ir vietose, kuriose nėra jokio avaringumo. Todėl jie pasiūlė greičio matuoklių įrengimo tvarką apibrėžti įstatymu. Seimas nutartų, kokiais atstumais ir kokiose vietose jie galėtų būti statomi.
„Kas trečias greičio matuoklis įrengtas ne ten, kur turėtų būti. Į ateitį žiūrint buvo planuojama dar 60 greičio matuoklių įrengti tose vietose, kur apskritai jokio įvykio 4 metus nėra buvę“, – kalbėjo A. Bagdonas.
Tačiau dalis parlamentarų tam priešinasi ir mano, kad ne Seimui reiktų nustatinėti, kur ir kaip statyti greičio matuoklius.
„Negalim iš įstatymo daryt instrukciją, negalim konkrečiai nustatinėti tam tikrų priemonių, kur, kokiam kely ir kiek turi būti tų greičio matavimo priemonių“, – sakė Seimo narys Julius Sabatauskas.
„Sugrąžintų mus į karo keliuose laikus, kai tikrai skaičius žuvusiųjų dėl greičio viršijimo tikrai buvo didelis“, – įsitikinusi Agnė Bilotaitė.
Reguliuos Vyriausybės institucijos
Seimas ketvirtadienį priėmė galutinį sprendimą – nutarė, kad matuoklių įrengimo tvarka bus reguliuojama, bet ne įstatymu, o Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos. Parlamentarai atsisakė įstatyme įtvirtinti maksimalų vidutinio greičio matavimo ruožo ilgį ir matuoklių skaičių viename kelio ruože.
Pagal priimtas pataisas, greičio matuokliai turės būti žymimi skirtingais kelio ženklais, nurodančiais, ką konkrečiai jie matuoja. Be to, prieš visus įrengtus ir eksploatuojamus greičio matuoklius turės būti įrengiami kelio ženklai, informuojantys apie vykdomą greičio kontrolę, bei ženklai, nurodantys ten leistiną greitį.
„Dėl ko ir visuomenė yra tokia pasipiktinusi, nes visi tie fotoaparatai vadinami, yra ženklinami vienodai, nepaisant to, kad atlieka skirtingas funkcijas“, – sakė V. Fiodorovas.
Šiais metais Lietuvos keliuose jau žuvo 36 žmonės, sužeista – 904. Pernai per tą patį laikotarpį sužeistųjų buvo pusantro šimto mažiau, o žuvo vienu mažiau.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
