Ukraina sekmadienį pareiškė turinti įrodymų, kad už didžiulės kibernetinės atakos, kuri paveikė svarbių Ukrainos vyriausybės agentūrų svetaines, slepiasi Maskva. Kremlius kaltinimus neigia.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį sakė, kad po naujausios kibernetinės atakos NATO ekspertai ir sąjungininkės jau dabar yra atvykę į Ukrainą ir bendradarbiauja su jos pareigūnais.
Jis taip pat informavo, kad naujajame Ukrainos ir NATO susitarime bus numatytas „sustiprintas kibernetinis bendradarbiavimas, įskaitant Ukrainos prieigą prie NATO dalijimosi informacija apie kenkėjiškas programas platformos“.
„Jau keletą metų sėkmingai bendradarbiaujame su Ukraina, ugdydami pagrindinius gebėjimus ir keisdamiesi žiniomis“, - pirmadienį sakė NATO komunikacijos ir informacijos agentūros vadovas Ludwigas Decampsas (Liudvigas Dekampsas).
„Pagal šį atnaujintą susitarimą stiprinsime bendradarbiavimą su Ukraina, siekdami padėti jai modernizuoti informacinių technologijų ir ryšių paslaugas, kartu nustatydami sritis, kuriose gali prireikti mokymų jų personalui“, – nurodė jis.
Ukrainos ambasadorė prie NATO Natalija Halibarenko sakė, kad „su NATO parama planuojame toliau diegti modernias informacines technologijas ir paslaugas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovavimo ir kontrolės sistemoje“.
Kibernetinė ataka prieš Ukrainą praėjusią savaitę buvo surengta dar padidėjus įtampai Maskvos ir Vakarų santykiuose dėl įtarimų, kad maždaug 100 tūkst. karių prie Ukrainos sutelkęs Kremlius planuoja dar vieną įsiveržimą į šią šalį.
Vakarų sąjungininkės perspėjo, kad kibernetinė ataka gali būti surengta prieš kariuomenės įsiveržimą , siekiant paralyžiuoti pagrindinę infrastruktūrą Ukrainoje.
JAV programinės įrangos milžinė „Microsoft“ sekmadienį pareiškė, kad praėjusią savaitę įvykdyta ataka gali būti destruktyvi ir paveikti daugiau organizacijų, nei iš pradžių buvo baiminamasi.
„Microsoft“ sakė toliau analizuojanti kenkėjišką įrangą, tačiau perspėjo, kad dėl jos vyriausybės skaitmeninė infrastruktūra gali nebeveikti.
Maskvai ir NATO sąjungininkėms praėjusią savaitę vykusiuose derybose dėl Ukrainos nepavyko sumažinti įtampos.
Kremlius pateikė virtinę reikalavimų NATO ir Jungtinėms Valstijoms, vienas kurių – nepriimti Ukrainos į gynybinį Aljansą.
KAM: padėti Ukrainai gali būti siunčiama ES kibernetinė greitojo reagavimo komanda
Padėti su kibernetinėmis atakomis susiduriančiai Ukrainai gali būti siunčiama Europos Sąjungos (ES) kibernetinė greitojo reagavimo komanda, teigia Lietuvos pareigūnai.
Galimybę aktyvuoti ES kibernetinę greitojo reagavimo komandą pirmadienį krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius aptarė su Ukrainos gynybos viceministru kibernetinio saugumo klausimams Olegu Gaiduku, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Šios pajėgos veikia nuo 2019 metų, joms vadovauja Lietuva.
„Mums svarbu pademonstruoti solidarumą su Ukraina ir teikti jai paramą, o kibernetinės greitojo komandos pasitelkimas esant poreikiui yra vienas iš šio Lietuvos vadovaujamo tarptautinio projekto tikslų“, – pranešime cituojamas M. Abukevičius.
Pasak pranešimo, nuolat budinti aukštos parengties ES kibernetinė greitojo reagavimo komanda yra pasirengusi išvykti, kai tik bus konkrečiai susitarta dėl tokios pagalbos teikimo. Šią tarptautinę komandą sudaro kibernetinio saugomo ekspertai iš Lietuvos, Lenkijos, Nyderlandų, Rumunijos, Kroatijos ir Estijos.
Komanda, be kitų užduočių, gali būti panaudota didelės kibernetinės krizės metu ar, esant poreikiui, sustiprinti ES institucijų gynybą.
Praėjusią savaitę Ukrainos institucijos patyrė kibernetinę ataką, Kijevas ją sieja su Rusija.
Viceministrai aptarė ir galimybę stiprinti bendradarbiavimą per Regioninį kibernetinio saugumo centrą Kaune, jis pradėjo veikti praėjusių metų vasarą. Čia dirba kibernetinio saugumo specialistai iš Lietuvos, JAV, Sakartvelo ir Ukrainos.
Programišiai vėl atakavo Ukrainos interneto išteklius
Ukrainos valstybinė specialiųjų ryšių ir informacijos apsaugos tarnyba pranešė apie naują programišių ataką, panašią į penktadienio atakas prieš valstybinių struktūrų tinklavietes.
„Šiandien 8 valandą ryto forumo „ProZorro Infobox“ puslapyje pasirodė pranešimas, analogiškas žinutėms, panaudotoms per sausio 14-osios kibernetinę ataką prieš kitas valstybines tinklavietes. Puslapis atjungtas, specialistai atlieka tyrimą ir stengiasi operatyviai atkurti forumo darbą“, – sakoma pirmadienį paskelbtame pranešime tarnybos interneto svetainėje.
Pranešime pabrėžiama, kad „ProZorro Infobox“ yra atskira sistema, nesusijusi su pirkimų sistema „ProZorro“.
„Turimais duomenimis, nei informacinis išteklius „ProZorro Infobox“, nei pats portalas „ProZorro“ nenukentėjo. Viešųjų pirkimų sistema veikia įprastai“, – nurodė tarnyba.
Ukraina anksti penktadienį patyrė didžiulę kibernetinę ataką. Tarp paveiktų tinklaviečių buvo ministrų kabineto, Užsienio reikalų ministerijos, Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos, Energetikos ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos svetainės.
Ukrainos saugumo tarnybas SBU, Ukrainos valstybinė specialiųjų ryšių ir informacijos apsaugos tarnyba ir kibernetinė policija tiria incidentą. SBU nurodė, kad per ataką buvo paveikta iš viso per 70 vyriausybės tinklalapių.
Dešimt jų patyrė „neteisėtą sutrikdymą“, bet svetainių turinys nebuvo paveiktas ir nebuvo nutekinta asmeninių duomenų.
SBU pranešė, kad aiškinasi Rusijos specialiųjų tarnybų sąsajas su kibernetine ataka. „Kol kas galima sakyti, jog yra atskirų požymių, kad prie incidento prisidėjo programišių grupės, susijusios su Rusijos specialiosiomis tarnybomis“, – sakoma pranešime. Visos įvyko detalės fiksuojamos tiriant SBU inicijuotą baudžiamąją bylą.
Nuo kibernetinės atakos nuketėjusias valstybines tinklavietes sukūrusios kompanijos tinklavietė neveikia iki šiol.
