„Sutarėme dėl ilgalaikės paramos Ukrainai, susitarėme priimti į Aljansą Švediją ir Suomiją, patvirtinome naują strateginę koncepciją, sutarėme didinti bendrus NATO finansinius fondus ir kurti milijardo vertės inovacijų fondą“, – vardijo generalinis sekretorius.
Atsakydamas į klausimus apie Ukrainą ir Putino grasinimus Švedijai bei Suomijai, NATO generalinis sekretorius sakė, kad ne Putinas šiuo atveju turėtų diktuoti sąlygas Ukrainai ir aiškinti, ko jam reikia ir kada jis nori baigti karą.
„Mes sutarėme remti Ukrainą, norime būti tikri, kad Ukraina išliks nepriklausoma valstybė. Putino, kuris ir pradėjo karą, veiksmai yra nepriimtini, karas kruvinas ir tai turi įtakos ne tik Ukrainai, bet ir visam pasauliui. Taigi, Putinas turi pasitraukti iš Ukrainos, o ne kas kitas. <...> O kai kalbame apie Suomiją ir Švediją, tai jos yra laisvos valstybės ir gali rinktis savo kelią.
Mes sveikiname, kad jie prisidės prie Aljanso, o dėl Rusijos grasinimų, tai.. mes matome, kad Rusija dabar yra susikoncentravusi Ukrainoje. Žinoma, girdime, ką kalba Maskva, ir ji kasdien kalba skirtingus dalykus. Mes esame pasiruošę ginti savo sąjungininkus“, – sakė J. Stoltenbergas.
Jis patvirtino, kad Suomijos ir Švedijos kvietimo tapti NATO nariais dokumentai bus pasirašyti antradienį, bet politinis sprendimas jau priimtas vakar.
Aiškindamas paramos Ukrainai detales, generalinis sekretorius pridūrė, kad be kitų dalykų, dabar svarbu Ukrainai suteikti kuo daugiau modernios technikos, atnaujinti jos karinę techninę bazę, pervesti ją iš pasenusios sovietinės į modernią NATO. Ir pridūrė, kad NATO visokeriopai padeda Ukrainai, bet siekia, kad konfliktas neišplistų už šalies sienų.
„Mes turime didelę atsakomybę išvengti konflikto plitimo už Ukrainos sienų. Štai kodėl mes nesame fiziškai Ukrainoje ir štai kodėl mes sustiprinome savo pajėgas rytų flange. Norime, kad Maskvai nekiltų idėja, esą neginsim kažkurių valstybių ar regiono, siekiama, kad apie tai nebūtų net galvojama, nes atsakysime visa Aljanso jėga“, – kalbėjo NATO generalinis sekretorius.
Pasak jo, paskutinė šiandienos sesija buvo skirta terorizmo, maisto krizės ir Rusijos bei Kinijos įtakos globalių pietų valstybėms, temoms.
„Kalbėjome, kaip Rusija ir Kinija mėgina įtikinti pietų pusrutulio valstybes, veikia jas ekonominėmis ir kitokiomis hibridinėmis priemonėmis. Svarstėme, ką reiktų daryti“, – sakė J. Stoltenbergas, patikinęs, kad valstybės narės aptarė trapią ir pavojingą terorizmo situaciją, paramos Mauritanijai, Jordanijai ir Tunisui teikimą.
