„NATO ekspertai iš Lietuvos išvyko rugpjūčio pabaigoje, šiuo metu jie atlieka analizę, kurią pristatys SACEUR, kad jis galėtų į Lietuvą atvykti su detalia informacija ir galimais sprendimais“, – BNS nurodė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Lietuvoje NATO ekspertai lankėsi po dviejų incidentų vasarą, kai į šalies oro erdvę įskrido du dronai „Gerbera“. Vienas iš jų gabeno du kilogramus sprogmenų.
Kariuomenės atstovai laikosi versijos, kad abu orlaiviai pateko į Lietuvą, kai Rusijai siunčiant juos į Ukrainą, šios elektroninės kovos priemonėmis dronų skridimo trajektorija buvo nukreipta.
Krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa trečiadienį žurnalistams sakė, jog kuo skubiau siekiama įsigyti įrangą, kuri leistų matyti objektus, skrendančius žemame aukštyje.
„Pats pagrindinis dalykas yra kuo skubiau uždengti problemą – žemutinių aukščių matymą. Ir tai yra kalba apie trumpą nuotolį. Mūsų tikslas yra, kad mes dėl kai kurių elementų, tai priklausys nuo situacijos rinkoje, galėtumėm šiais metais pasidaryti sutartis ir sumokėti tam tikras pradines sumas“, – teigė jis.
Kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras visi kariuomenės duomenys, pageidavimai ir poreikiai yra perduoti Gynybos resursų agentūrai, kuri vykdo pirkimus.
„Šiuo metu yra planuojama diegti sensorinę sistemą, kol kas pradžioj kaip testas pasienyje, akustinių sensorių, turiu omeny“, – sakė generolas.
Po šių incidentų krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pranešė su A. Grynkewichiumi sutarusi dėl papildomos sąjungininkų pagalbos saugant šalies oro erdvę, pradedant nuo papildomos žvalgybinės informacijos.
A. Grynkewichius Lietuvoje planuoja lankysis rugsėjo mėnesį.
Anot K. Aleksos, būtent po šio vizito ir paaiškės Aljanso planai dėl galimybių šalyje dislokuoti papildomas priemones.
Kaip skelbė BNS, artėjant Rusijos ir Baltarusijos karinėms pratyboms „Zapad“, Lietuva iki spalio mėnesio dalyje pasienio su Baltarusija uždarė oro erdvę.
Krašto apsaugos ministerija sako, kad toks sprendimas priimtas, atsižvelgiant į saugumo situaciją ir rizikas civilinei aviacijai dėl nepilotuojamų orlaivių oro erdvės pažeidimų, taip pat atsižvelgiant į kariuomenės poreikį taikos metu vykdyti užduotis, reaguojant į tokius ir panašius oro erdvės pažeidimus.
Institucijos šiuo metu taip pat rengia sprendimus, kurie leistų numušti taikinius oro erdvėje. Pasak krašto apsaugos ministrės, naujasis teisinis reguliavimas leistų „žaibiškai ir efektyviai“ uždaryti tam tikrus oro erdvės koridorius ir juose atlikti naikinimą nekenkiant civiliniams objektams.
Be kita ko, Lietuva artimiausiais metais planuoja įsigyti papildomų oro gynybos stiprinimo priemonių už 500 mln. eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
