Narcos Lituanos: aiškėja, kokiose schemose dalyvauja lietuviai

Nutekėję duomenys iš Kolumbijos prokuratūros, kuriuos gavo tarptautinis tiriamosios žurnalistikos centras OCCRP, du lietuvius įvardija kaip tarptautinės narkotikų prekybos grupuotės vadeivas. Dokumentuose jie siejami su jachta „Afalina“, Ramiajame vandenyne sulaikyta 2017 metais, kartu su įgula iš Baltijos šalių ir beveik pusantros tonos kokaino kroviniu.

V.Labučiui ir R.Karpiui „Narco Files“ tyrimo dokumentuose priskiriamas ir tolesnių kokaino siuntų organizavimas, daugiausiai kalbant apie kokaino tiekimą Okeanijos rinkai.

Kol „Siena“ su partneriais – OCCRP ir „The New Zealand Herald“ – vykdė šį tyrimą, jo personažus pasiekė rimti su kokaino prekyba susiję įtarimai. Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas abiem lietuviams, narkotikų prekeiviais įvardijant tiek R. Karpį, tiek V. Labutį. Pastarasis šiuo metu yra teisėsaugos rankose – pernai V. Labutis sulaikytas Kolumbijoje ir išduotas Lietuvai dėl įtarimų narkotikų prekyba. Negana to, ši istorija įklampino ir žinomą kriminalinių knygų autorių Dailių Dargį – policija viešai pareiškė, kad jis galimai bendradarbiavo su V. Labučio grupuote.

Lietuvos kriminalinės policijos biuras (LKPB) nesiima detalizuoti, kuo ši įtariama nusikalstame grupuotė skiriasi nuo kitų Lietuvos nusikalstamų organizacijų, siejamų su narkotikų prekyba. Visgi LKPB pabrėžia, kad JAV sankcijos V. Labučiui ir R. Karpiui – daugiau nei iškalbingas faktas.

„JAV teisėsaugos institucijos ir Iždo departamentas ėmėsi plataus masto veiksmų nukreiptų į pasaulinio lygio narkotikų kartelius ir jų narius. (...) Tarp šių asmenų yra Virginijus Labutis ir dar 3 Lietuvos Respublikos piliečiai, bei su jais siejamos 6 bendrovės. Šių asmenų atžvilgiu taikytos sankcijos parodo jų vykdomų nusikalstamų veikų pavojingumą ir mastą“, – raštu pateiktame komentare nurodė LKPB.

„Siena“ su partneriais giliau pažvelgė ne tik į nutekėjusius „Narco Files“ dokumentus, bet ir į dviejų lietuvių verslo ryšius. Jūsų dėmesiui – tarptautinis žurnalistinis tyrimas „Narcos Lituanos“.

Haris Poteris ir dingę vilkikai

Du pagrindiniai šios istorijos personažai turi labai skirtingas biografijas. R. Karpio pavardė jau ne vienus metus garsiai linksniuojama žiniasklaidoje – tiek dėl jo praeities, tiek dėl milijonais įvertintų teisinių ginčų. V. Labutis į garsenybės statusą nepretenduoja – iki jo sulaikymo Kolumbijoje apie vyriškį žiniasklaidoje buvo tik pora senų pranešimų.

R. Karpis – vienas garsiausių narkotikų prekeivių Lietuvos istorijoje, pastaraisiais metais ne kartą nuskambėjęs ir batalijose dėl jo tėvo, velionio milijonieriaus Raimondo Karpavičiaus palikimo. Ryškiauskas epizodas vyriškio biografijoje – kalėjimo gultas priešingame pasaulio krašte.

Praėjusio dešimtmečio pradžioje, R. Karpis tapo veiksmo filmo vertos istorijos pagrindine figūra. Po daugelio metų slapstymosi nuo Naujosios Zelandijos teisėsaugos, jis buvo sulaikytas Rygos oro uoste ir išduotas Okeanijos valstybei. Ten vyriškis nuteistas 11 metų laisvės atėmimo bausme: už narkotikų prekybą ir pinigų plovimą.

2016 m. pabaigoje, atlikus tik dalį paskirtos bausmės, R. Karpis buvo išleistas iš Naujosios Zelandijos kalėjimo ir deportuotas į Lietuvą. Po kelerių metų, mirus jo tėvui, pavardę pasikeitęs milijonieriaus sūnus įsisuko į teisinius ginčus dėl tėvo palikimo ir ne sykį šią istoriją komentavo žiniasklaidai.

V. Labučio vieša biografija kur kas kuklesnė, tačiau taip pat neapsiėjusi be kriminalinio šleifo. Vyriškio pavardė minima prieš du dešimtmečius vykusiame ikiteisminiame tyrime, pažymėtame dviem mirtimis. Ši istorija sukosi apie du iš Vokietijos į Lietuvą gabentus, bet pradingusius vilkikus. Teisėsauga įtarė, kad brangūs vilkikai iš Lietuvos buvo išgabenti į Baltarusiją. Du su šia istorija susiję žmonės mirė – vienas buvo nužudytas, kitas, teisėsaugos duomenimis, nusižudė.

Atliekant tyrimą dėl dingusių vilkikų, V. Labutis buvo sulaikytas, jam pareikšti įtarimai. Tačiau susipažinę su archyve saugoma šios bylos medžiaga nustatėme, kad įtarimai vyriškiui buvo panaikinti, byloje jis minimas tik kaip liudytojas.

Tai vienintelis atvejis, iki praėjusių metų pabaigos, kuomet V. Labučio pavardė buvo linksniuojama žiniasklaidoje. Tačiau jo valdytas verslas savu laiku taip pat sulaukė daug dėmesio. Ne tik iš žiniasklaidos, bet ir iš Lietuvos žvalgybos.

Investicijoms sukliudė VSD

V. Labučio kontroliuota bendrovė „Sofvila“ prieš daugiau nei du dešimtmečius pretendavo privatizuoti Druskininkų „Eglės“ sanatoriją. Kaip tuomet rašė „Lietuvos rytas“, įmonė iš konkurso buvo eliminuota po Valstybės saugumo departamento (VSD) įsikišimo.

„Lietuvos ryto“ duomenimis, sanatorija buvo privatizuota už maždaug 8 mln. litų (to meto kursu – 2 mln. JAV dolerių), bet konkursą laimėjo trečią vietą užėmęs pasiūlymas – mat aukščiausią kainą siūliusi įmonė pasitraukė pati, o V. Labučio bendrovė buvo eliminuota. Anot dienraščio, būtent VSD pažyma nulėmė „Sofvilos“ pašalinimą iš konkurso.

2002 metų publikacijoje nenurodyta, kad „Sofvila“ priklausė V. Labučiui. Visgi dienraštis užsimena, kad bendrovės pašalinimą iš konkurso galėjo nulemti kriminalinis šleifas. Anot „Lietuvos ryto“, sanatorijos privatizavimą kuravęs Valstybės turto fondo tarnautojas nurodė, kad įmonės savininkams iki nusikaltėlių statuso trūksta „vos milimetro“.

„Sofvila“ pašalinimą iš konkurso mėgino ginčyti teisme, tačiau savo tiesos neįrodė. „Sienos“ aptiktas teismo sprendimas šiame procese taip pat rodo, kad buvo paliesta įmonės savininko biografija – nurodoma, kad V. Labutis turėjo teistumą ir buvo atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Teismo nutartyje nurodoma, esą „Sofvila“ sanatorijos privatizavimui siekė panaudoti akcininkų asmenines lėšas. Ar V. Labutis tuo metu galėjo disponuoti „Lietuvos ryto“ įvardinta 2 mln. dolerių suma, nustatyti nepavyko.

Visgi, nepaisant nepavykusio sanatorijos privatizavimo, V. Labutis sėkmingai investavo į nekilnojamą turtą Druskininkuose. Tais pačiais metais, kuomet jo įmonė varžėsi dėl „Eglės“ privatizavimo, vyriškis sėkmingai privatizavo kitą turtą: medinį pastatą ir sklypą Druskininkų centre, priešais dabartinį kurorto vandens parką.

Vėliau šis turtas buvo įlietas į kitos V. Labučio bendrovės „Revivalis“ kapitalą. O 2006 m. „Revivalis“ pastatą ir sklypą pardavė kitai įmonei. V. Labučio įsigytą medinuką jau seniai pakeitė štai šis pastatas:

O V. Labučio investicija pasiteisino daugiau nei įspūdingai. Registrų centro „Sienai“ pateiktais duomenimis, pastatas ir sklypas V. Labučiui atsiėjo apie 20 tūkst. eurų. Po ketverių metų jo valdoma įmonė tą patį turtą pardavė už daugiau nei milijoną.

Druskininkų savivaldybė „Sienai“ patvirtino pastato ir sklypo pardavimo sandorį bei atsiuntė mero Ričardo Malinausko pasirašytos turto privatizavimo sutarties kopiją. Ten nurodyta, kad V. Labutis, įgijęs turtą už 20 tūkst. eurų sumą, įsipareigojo per dvejus metus rekonstruoti medinį pastatą ir į darbus investuoti ne mažiau nei 750 tūkstančių litų. To nepadarius, turto pirkėjas įsipareigojo savivaldybei sumokėti iki 150 tūkst. litų baudų.

Viešai prieinami duomenys rodo, kad V. Labučio įgytas pastatas per dvejus metus tikrai nebuvo rekonstruotas. Kaip jau minėta, pastatas ir sklypas tapo V. Labučio valdomos bendrovės nuosavybe ir buvo pelningai parduoti. 

Pasiteiravus, ar turto pirkėjas sumokėjo sutartyje numatytas baudas už įsipareigojimų rekonstruoti pastatą nevykdymą, Druskininkų savivaldybė nurodė tokių duomenų neturinti.

Bandė įsikurti Escobaro gimtinėje

Ką V. Labutis veikė po investicijų Druskininkuose – nustatyti sunku. Vyriškio biografija ryškiomis spalvomis sužibo tik pernai – po to, kai jis buvo sulaikytas Kolumbijoje.

Kaip skelbė Kolumbijos žiniasklaida, V. Labutis sulaikytas Kolumbijos El Dorado oro uoste. Kolumbijos žiniasklaidos duomenimis, vyriškis siekė įsitvirtinti Kolumbijoje ir čia įkūrė nuosavą verslą – bendrovę „Atiya S A S“. Įmonė įkurta Medelline – Kolumbijos mieste, kuriam pasaulinę šlovę pelnė šiuolaikinės narkotikų prekybos krikštatėvis Pablo Escobaras.

Kolumbijos žiniasklaida taip pat skelbė, esą V. Labutis ne tik investavo į verslą, bet ir siekė įgyti šios Lotynų Amerikos šalies pilietybę. Visgi bandymai tapti kolumbiečiu jam baigėsi įtarimais narkotikų prekyba ir deportacija į Lietuvą.

Viena jachta ir pusantros tonos

Iš Kolumbijos prokuratūros nutekėję duomenys rodo, kad teisėsauga V. Labutį ir R. Karpį siejo su milžiniškais kokaino kroviniais. Vienas jų prieš keletą metų garsiai nuskambėjo tiek Okeanijoje, tiek Lietuvoje.

2017 m. Prancūzijos karinio jūrų laivyno laivas sulaikė nedidelę jachtą pavadinimu „Afalina“. Jos įgula – trys lietuviai ir vienas latvis. Jos krovinys – beveik pusantros tonos kokaino. Tai buvo ir tebėra viena didžiausių teisėsaugos sulaikytų kokaino siuntų, skirtų Okeanijos rinkai.

Kaip „Sienai“ teigė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto kriminologijos katedros asistentas Mindaugas Lankauskas, Okeanijos rinka kokaino prekybai itin patraukli dėl vieno pagrindinio faktoriaus – aukštos kainos.

„Ši rinka yra ypatinga tuo, kad yra vienos didžiausių kokaino kainų pasaulyje. Jeigu Pietų Amerikoje yra keli doleriai ar eurai už gramą, (…) tai Australijoje, įvairiais duomenimis, ji gali svyruoti nuo 300 iki 500. (…) Naujojoje Zelandijoje kainos dar aukštesnės šiek tiek negu Australijoje”, – kalbėjo M.Lankauskas.

Pasak jo, lietuviai globalioje kokaino rinkoje pirmiausiai žinomi ne kaip aukščiausio kalibro žaidėjai, o kaip patikimi krovinių gabentojai. 

„Lietuviai užima tokią logistų poziciją. Tai reiškia, kad jie gali gabenti krovinius, gali ir pirkti tam tikrus kiekius, bet jie dažniausiai neužima tos pačios aukščiausios grandies, kuri organizuoja visą procesą”, – sakė kriminologas.

„Afalinos“ atvejis – kitoks. Anot M. Lankausko, jei pasitvirtintų R. Karpio ir V. Labučio ryšiai su šiuo kroviniu, tai būtų „naujas kokybinis lygis“.

Pėdsakai atvedė iki Latvijos

Lietuvos kriminalinės policijos biuras neatsakė į klausimą, ar „Afalinos“ krovinio organizatoriais laikomi V. Labutis ir R. Karpis. „LKPB toks atvejis yra žinomas, tačiau detaliau komentuoti negalime“, – raštu pateiktame komentare teigia LKPB.

Taigi kokiais duomenis remiantis teisėsauga nutekėjusiuose dokumentuose „Afaliną“ siejo su R. Karpiu ir V. Labučiu – neaišku. O su jachta susiję dokumentai, kuriuos aptiko OCCRP, atvedė iki Latvijos ir Lietuvos verslininkų.

Visi keturi „Afalinos“ įgulos nariai už kokaino gabenimą buvo nuteisti realiomis laisvės atėmimo bausmėmis. Kaip rodo OCCRP gautas teismo nuosprendis, visi keturi jūreiviai – trys lietuviai ir vienas latvis – minėjo tą pačią lietuvišką pavardę. Saulius Staškus įvardintas kaip asmuo, dalyvavęs organizuojant krovinio gabenimą.

S. Staškus Lietuvoje vysto nuosavą verslą, susijusį su laivyba. Vyriškis „Sienai“ patvirtino žinantis apie „Afalinos“ sulaikymą, tačiau kategoriškai neigė bet kokias sąsajas su įgula ar kokaino gabenimu.

Dar viena teismo nuosprendyje minima pavardė – Latvijos verslininkas Aleksandrs Jegorovs. „Afalinos“ įgulos narys iš Latvijos jį įvardijo kaip savo darbdavį bei „Afalinos“ savininką. Tarp OCCRP aptiktų dokumentų – ir „Afaliną“ kontroliavusios Jungtinės Karalystės įmonės „Countmill Credit LLP“ įgaliojimas A. Jegorovui.

Kaip ir S. Staškus, A. Jegorovs vysto su laivyba susijusius verslus. Susisiekus su Latvijos verslininku, jis patvirtino pažįstantis nuteistą „Afalinos“ įgulos narį, tačiau patikino niekuomet nevaldęs „Afalinos“ ir niekaip neprisidėjęs prie kokaino gabenimo. Paklaustas apie „Countmill Credit“ įgaliojimą, pašnekovas teigė pirmąsyk apie tai girdintis. Jis taip pat patikino nepažįstantis nei V. Labučio, nei R. Karpio.

Planavo daugiau krovinių?

Nutekėję duomenys rodo, kad buvo vykdoma didelio masto tarptautinė teisėsaugos operacija kodiniu pavadinimu „Edgedale“, sekusi įtariamos R. Karpio ir V. Labučio grupuotės pėdsakais. Esą buvo įtariama, kad lietuvių vadovaujama grupuotė planavo naujas kokaino siuntas į Okeaniją, kurių bendra apimtis galėjo siekti apie dvi tonas.

Šioje operacijoje, anot dokumentų, dalyvavo ne tik Kolumbijos ir Australijos pareigūnai, bet ir Lietuvos kriminalinės policijos biuras (LKPB) bei Jungtinių Valstijų Narkotikų kontrolės administracija (DEA) ir dar kelių šalių teisėsauga. 

„Taip, LKPB dalyvavo šioje operacijoje“, – raštu pateiktame komentare teigė Kriminalinės policijos biuras. LKPB nurodė negalintis „nei patvirtinti, nei paneigti“, kad V. Labučio sulaikymas susijęs su operacija „Edgedale“.

Nutekėjusiuose su šia operacija susijusiuose dokumentuose įvardijami dar du laivai – jachta „Kriter“ ir katamaranas „Soarer“. Jais esą planuota plukdyti kokainą per Ramųjį vandenyną, o tam reikalui surinkta ir nauja lietuviška įgula.

Dokumentuose nurodoma, neva abu laivai įtariamos nusikalstamos operacijos eigoje keitė pavadinimus. Pavyzdžiui, nauju „Silver Wolf“ vardu pervadinta jachta „Kriter“, buvo netgi nufotografuota prieplaukoje. O įgulos komplektacija, anot „Narco Files“ duomenų, užsiėmė jau minėtas Saulius Staškus.

Jis „Sienai“ patvirtino užsiėmęs abiejų minėtų laivų nugabenimu iki Lotynų Amerikos, tačiau kategoriškai neigė bet kokias sąsajas su kokaino kontrabanda. Pasak S. Staškaus, jachta „Silver Wolf“ buvo įsigyta Latvijoje ir nuplukdyta kitapus Atlanto, tačiau „remontuose ten ir užstrigo“. O katamaranas, anot verslininko, buvo pavogtas ir dingo be pėdsako.

Paklaustas, ar turėjo kokių nors sąsajų su kokaino prekyba, S. Staškus tvirtino užsiimantis tik laivyba. „Jūs suprantat, per daug pavojingas jau čia verslas“, – sakė S. Staškus.

Anot nutekėjusių duomenų, jachta ir katamaranas kokaino transportavimui panaudoti nebuvo, tik dėl kitų priežasčių, nei nurodo S. Staškus. „Narco Files“ duomenyse teigiama, esą planuotą kokaino gabenimą sutrikdė 2020 metais prasidėjusi Covid-19 pandemija ir dėl jos įvesti ribojimai laivybai.

Bandė apginti nuo sekimo

Viešojoje erdvėje ryšių tarp V. Labučio ir R. Karpio nebuvo iki praėjusių metų gruodžio, kuomet jiems abiem pritaikytos JAV sankcijos. Visgi „Sienai“ pavyko nustatyti, kad du vyriškius sieja bent pora elementų.

Visų pirma, prieš porą metų R. Karpis siekė užginčyti savo ir V. Labučio atžvilgiu vykdytus kriminalinės žvalgybos veiksmus. Konfliktas su teisėsauga pasiekė ir teismą, kuriame R. Karpio pretenzijos buvo atmestos. Su šia byla dirbęs prokurororas Antanas Stepučinskas „Sienai“ patvirtino, kad savo skunde R. Karpis V. Labutį įvardijo kaip savo draugą.

Du JAV sankcijų sąraše atsidūrusius lietuvius netiesiogiai sieja ir istorija, kurioje R. Karpis pastaraisiais metais ne kartą sulaukė žiniasklaidos dėmesio. Vykstant kivirčui dėl R. Karpio tėvo palikimo, jis 2022 metais per teismą pasiekė, kad jo dėdė Henrikas Karpavičius būtų nušalintas nuo velioniui Raimondui Karpavičiui priklausios bendrovės „Karpis“ valdymo.

R. Karpio siūlymu, teismas nauju įmonės administratoriumi paskyrė advokatą Egidijų Langį. Jis, savo ruožtu, nušalino bendrovės valdybą ir suformavo naują. Dvi iš trijų pozicijų valdyboje atiteko su V.Labučiu susijusiems asmenims.

Valdybos nariu paskirtas verslininkas Nerijus Kilmanas – buvęs V. Labučio verslo partneris. Jiedu prieš maždaug du dešimtmečius plėtojo bendrą verslą Jungtinėje Karalystėje – bendrovę „Lytham Management“. Kita valdybos narė – verslininkė Asta Daminaitė – anksčiau vadovavo V. Labučio bendrovėms „Revivalis“ ir „Sofvila“. Pasiteiravus, koks jos ryšys su V. Labučiu, moteris nurodė, kad Kolumbijoje sulaikytas įtariamasis yra jos brolis.

A. Daminaitė „Sienai“ teigė nepažįstanti R. Karpio ir niekuomet su juo nebendravusi. Verslininkė akcentavo, kad į valdybą ją delegavo ne R.Karpis, o teismo paskirtas turto administratorius. Ji taip pat tvirtino sulaukusi užuominų, neva brolio sulaikymas bus panaudotas siekiant ją diskredituoti.

„Sulaukdama raginimų pasitraukti iš UAB „Karpis“ vadovės pareigų buvau informuota, kad nesutikus būsiu diskredituojama per mano brolio sulaikymo faktą”, – raštu pateiktame komentare nurodo A. Daminaitė.

Advokatas E. Langys „Sienai“ nurodė, kad R. Karpis nebuvo jo klientas. N. Kilmanas į klausimus atsakyti nesutiko.

Sieja su Sinaloa karteliu

Visi trys šiame tyrime minimi Lietuviai – R. Karpis, V. Labutis ir S. Staškus – nuo 2024 m. gruodžio įtraukti į Jungtinių Valstijų sankcijų sąrašus. Vyriškiai siejami su tarptautine narkotikų prekyba, vystyta net trijuose žemynuose.

„Kartu jie koordinavo reikšmingas narkotikų siuntas iš Centrinės ir Pietų Amerikos į Europą, Australiją, Naująją Zelandiją, Ramiojo vandenyno salas bei Jungtines Valstijas“, – skelbiama Jungtinių Valstijų pranešime apie sankcijų įvedimą.

Anot kriminologo M. Lankausko, JAV sankcijos – rimtas signalas, mat iki šiol Jungtinių Valstijų sankcijų sąrašuose nebuvo su narkotikų prekyba siejamų lietuvių.

„Tai reiškia, kad tai buvo pakankamai rimta amerikiečiams“, – svarstė pašnekovas.

Pasak jo, iki šiol organizuotos grupuotės iš Lietuvos tarptautinėje narkotikų rinkoje buvo žinomos ne kaip stambūs prekeiviai, o kaip savotiški pervežėjai.

„Lietuviai užima logistų poziciją. Tai reiškia, kad jie gali gabenti krovinius, gali ir pirkti tam tikrus kiekius, bet jie dažniausiai neužima pačios aukščiausios grandies, kuri organizuoja visą procesą”, – tęsė M. Lankauskas.

Įtariama lietuvių grupuotė siejama su Sinaloa karteliu – viena seniausių ir stipriausių narkotikų prekybos organizacijų Lotynų Amerikoje. JAV sprendime dėl sankcijų paskelbimo pagrindiniu veikiančiu asmeniu įvardijamas V. Labutis – jis esą palaikė ryšius ne tik su Sinaloa karteliu, bet ir apsirūpino kokainu per Venesueloje ir Ekvadore veikiančias kriminalines struktūras.

Į sankcijų sąrašą įtraukti ir kiti su V. Labučiu bei R. Karpiu siejami asmenys. Sąraše atsidūrė ne tik R. Karpio žmona bei susijusios įmonės. Sankcijos pritaikytos ir Australijos piliečiui Davidui Thackray, įvardintam „esminiu“ R. Karpio bendrininku.

Tačiau R. Karpį su D. Thackray sieja ne tik sankcijos.

Lietuvis ir australas 2018 m. įkūrė bendrą verslą – Jungtinės Karalystės bendrovę pavadinimu „Global Kingpin (IP Holdco) Limited“. „Global Kingpin“ taip pat yra ir savotiška pravardė, kurią Naujosios Zelandijos žiniasklaida suteikė 2011 m. R. Karpiui, kuomet vyko jo teismo procesas. 

Jungtinės Karalystės registro duomenimis, R. Karpio ir D. Thackray valdoma įmonė deklaravo besiverčianti kompiuterinių žaidimų veikla. 

Dar vienas bendras vardiklis – laikas, praleistas Naujosios Zelandijos kalėjime. Kaip ir R. Karpis, D. Thackray Naujojoje Zelandijoje kalėjo dėl kokaino prekybos.

OCCRP mėgino susisiekti su D. Thackray, tačiau jo komentarų gauti nepavyko.  

„Siena“ su R. Karpiu bandė susisiekti tiek telefonu, tiek elektroniniu paštu, tačiau ir skambučiai, ir elektroniniai laiškai liko neatsakyti. Taip pat mėginome susisiekti su R. Karpiu per jo advokatę, tačiau ji atsisakė klientui perduoti „Sienos“ klausimus. Galiausiai, klausimus išsiuntėme ir paprastu paštu – dviem adresais, Registrų centro duomenimis, susijusiais su R. Karpiu ar jo įmonėmis. Jokio atsakymo negavome.

Kriminalinės policijos biuro vadovas Arūnas Maskoliūnas gruodį surengtoje spaudos konferencijoje informavo, kad Kolumbijoje suimtas ir deportuotas V. Labutis jau yra Lietuvoje. Vyriškiui pritaikytas trijų mėnesių suėmimo terminas. Paklaustas apie R. Karpį, LKPB viršininkas užsiminė apie vykstančius tyrimus, tačiau į detales nesileido.

„Galiu patvirtinti, kad Rokas Karpis yra žinomas Lietuvos teisėsaugai. Įvestų sankcijų ir kitų teisėsaugos sprendimų nepakomentuosiu šiai dienai. Tyrimų pradinėse stadijose mes vengiame komentuoti detales“, – kalbėjo A. Maskoliūnas.

Paklaustas, ar policijai žinoma R. Karpio buvimo vieta, LKPB vadovas atsakė vienu žodžiu: „Ne“.

Itin pelninga rinka

Tiek nutekėjusiuose dokumentuose, tiek JAV sprendime dėl sankcijų paskelbimo akcentuojama, kad įtariama lietuvių grupuotė narkotikais galimai aprūpino Okeanijos rinką. „Sienos“ kalbinti ekspertai pastebi, kad ji pasauliniame kontekste išsiskiria vienu esminiu aspektu – pelningumu.

„Australija, Naujoji Zelandija buvo tos šalys, kuriose buvo didžiausi pinigai.

(…) Kilometrai diktuoja dolerių augimą. Tai reiškia, kad kuo toliau nuo tos vietos [kokaino kilmės šalies], kuo daugiau pakeliui sustojimu, kuo daugiau žmonių įtraukta į tai, kuo daugiau tarpininkų – tuo kainos kyla dešimtimis kartų”, – „Sienai“ teigė žurnalistas, prodiuseris, dokumentinio filmo „Mulai“ režisierius Martynas Starkus.

Pasak jo, Okeanijos regioną narkotikų kontrabandai patraukliu daro gausybė salų ir gerai išvystyta laivyba, kas itin apsunkina teisėsaugos darbą.

Kriminologo M. Lankausko teigimu, Europoje gramas kokaino, priklausomai nuo valstybės, kainuoja apie 100 eurų. Ir nors tai narkotikų prekeiviams garantuoja solidžius pelnus, Okeanija – kur kas patrauklesnė rinka.

„Jeigu Pietų Amerikoje yra keli doleriai ar eurai už gramą, (…) tai Australijoje, įvairiais duomenimis, gali svyruoti nuo trijų iki penkių šimtų. (…) Naujojoje Zelandijoje kainos dar aukštesnės“, –  teigė M. Lankauskas.

Kaltinimai žinomam rašytojui

Ši istorija palietė ne tik R. Karpį su V. Labučiu. Gruodžio mėnesį LKPB pranešė, kad su įtariama grupuote siejamas ir žinomas kriminalinės literatūros autorius Dailius Dargis.

„Lietuvos institucijoms tiriant V. Labučio organizuotos nusikalstamos grupuotės įvykdytus nusikaltimus, buvo nustatyti grupuotės lyderių ir narių ryšiai su Dailiumi Dargiu“, –  spaudos konferencijoje teigė LKPB vadovas A. Maskoliūnas.

D. Dargiui buvo skirtas oficialus įspėjimas. Anot A. Maskoliūno, tokia praktika taikoma „asmenims, apie kuriuos (...) gauti patikimi duomenys, kad šie asmenys yra organizuotų nusikalstamų grupuočių nariai arba turi ryšių su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis”.

LKPB vadovo teigimu, aiškinantis aplinkybes buvo nustatyti „kryptingai organizuoti veiksmai, kuriais siekta diskredituoti LKPB kaip patikimą teisėsaugos instituciją“.

Rašytojas policijos mestą šešėlį sieja su savo darbine veikla. Jis patvirtina bendravęs su R. Karpiu ir V. Labučiu, bet tikina tai daręs tik žurnalistiniais tikslais.

„Drąsiai ir oficialiai pareiškiu, kad su Roku Karpu ir Virginijumi Labučiu bendravau tik dėl R. Karpavičiaus turto palikimo klausimų. Bendravau su V. Labučiu, nes tuo metu ir iki šiolei nebuvo oficialiai teistas ar priskirtas žinomoms Lietuvos ONG struktūroms. Taip, bendravau su juo telefonais ir ne kartą, nes reikėjo labai pasitikrinti faktus. Jokių derinimų ir kompromitavimų prieš teisėsaugą nebuvo“, – gruodį publikuotame „Facebook“ įraše teigia D. Dargis.

„Siena“ kvietė D. Dargį plačiau pakomentuoti situaciją, tačiau rašytojas pasiūlymo atsisakė, nurodydamas, kad viską išdėstė savo „Facebook“ paskyroje.

Prie šio tyrimo prisidėjo „The New Zealand Herald” žurnalistas Jared Savage, OCCRP žurnalistai Nathan Jaccard, Aubrey Belford, Daniela Castro ir Peter Jones