Per pernai metus į rūšiavimo konteinerius surinkome 46 tūkst. tonų pakuočių atliekų. Pavyzdžiui, visame pasaulyje populiarus vidutinio dydžio keleivinis lėktuvas „Boeing 737“ tuščias sveria apie 41 toną. Paskaičiuoti nesudėtinga – išeina taip, kad per metus pakuočių į konteinerius mes – pagal svorį – surinkome tiek, kiek svertų daugiau nei 1000 vidutinio dydžio keleivinių lėktuvų. Visą šį 1000 lėktuvų tvarkingai sustačius vieną prie kito jie užimtų maždaug 1,5 kv/km plotą, apie 140 ha. Tai yra pusė Vilniaus oro uosto teritorijos.
„Šiaip atskirai susikraunu ten tas visas: popierių, plastiką, metalą į vieną maišiuką, stiklą į kitą. Pakeliui į darbą konteineriai yra ir viskas, išmetam. Rūšiuojame, nes reikia pagalvoti, kas bus po 100–200 metų", – apie rūšiavimą kalbėjo pilietė.
„Pas mus nėra jokių atskirų konteinerių – į vieną kišam viską“, – teigė kalbinta močiutė.
Žinoma, toli gražu ne visų rūšiavimo konteinerių turinys atrodo taip, kaip turėtų. Į juos keliauja ir daug nerūšiuotų atliekų.
Kur turėtų būti stiklas, yra ir pilna plastikinių maišelių. O į mišrių komunalinių atliekų konteinerį žmonės neretai išmeta maišelius, kuriuose ir buteliai, ir plastiko pakuotės – viskas, ką galima labai paprastai atskirti ir surūšiuoti. Na, bet turime ir kuo pasidžiaugti: per 5 metus pradėjome rūšiuoti kone dvigubai daugiau.
Vidutiniškai per metus vienas daugiabučio namo gyventojas išrūšiuoja apie 10 kg šiukšlių, o individualių namų gyventojai – po 30 kg.
Skaičiai iš pirmo žvilgsnio džiugina, bet netrukus pasimato ir skirtumai tarp daugiabučių namų konteineriuose, ir individualiose valdose surūšiuotų atliekų kiekių. Atliekų tvarkytojai atskleidžia jau porą metų susiduriantys su problema.
„Dažniausiai yra teigiama, kad kuo gyventojas daugiau rūšiuos, tuo jis mažiau mokės mokesčio už atliekų tvarkymą savivaldybės sistemoje. Bet nepasakoma antra medalio pusė – kad tas daugiau rūšiuos nereiškia, kad mes visas tinkamas ir netinkamas atliekas į rūšiavimo konteinerius. Tai gyventojas supranta vienareikšmiškai, kad kuo daugiau atliekų sumes į rūšiavimo konteinerius, tuo mažesnis mokestis bus už mišrių atliekų sutvarkymą", – kalbėjo VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ direktorė Bena Razbadauskienė.
Brangstant netvarkingai surūšiuotų atliekų tvarkymui, už tvarkymą mokantys prekių gamintojai vėliau dėl to mums didina prekių kainas.
Tuo metu Aplinkos ministerija skelbia ir daugiau skaičių, per metus vienam lietuviui susidaro 400 kg atliekų. Ir jei anksčiau du trečdaliai jų atsidurdavo sąvartynuose, dabar tik trečdalis. Europos vidurkis 25 proc.
„Apie 25 proc. visų atliekų yra perdirbama, tai reiškia jau virsta atlieka į produktą. Dar apie 25 proc. atliekų yra kompostuojama. Apie 18 proc. yra sudeginama energijai gauti, na ir dar keli procentai, kurie lieka tiesiog kitais būdais", – kalbėjo Agnė Bagočiutė, aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė.
Apklausos rodo, kad kone pusė visų lietuvių bent jau deklaruoja rūšiuojantys visas atliekas. Trečdalis pripažįsta rūšiuojantis tik dalį atliekų, o penktadalis to nedaro: dažnu atveju dėl to, kad šalia neturi rūšiavimo konteinerių, arba tiesiog netiki rūšiavimo nauda.
