„Mūsų pozicija, jog Vilniaus apygardos teisme priimtas sprendimas yra tik tarpinis ir ne galutinis, – pranešime teigė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Vaidas Petrokas. – Aplinkybės buvo tokios, jog muziejus neturėjo kitos galimybės kaip tik nutraukti sutartį: kontroliuojančios institucijos – Centrinės projektų valdymo agentūros ir Statybos inspekcijos – aiškiai pasakė, jog muziejus, vykdydamas darbus pagal esamą projektą, bus nubaustas už nelegalias statybas ir neteks numatytų ES lėšų darbams.“
„Į šias pastabas muziejus privalėjo atsižvelgti, tačiau iš kitos pusės rangovas atsisakė koreguoti projektą ir gauti papildomus leidimus pagal šių institucijų išaiškinimą“, – teigė jis.
Dėl ginčų su kalno tyrimus atlikti turėjusia įmone „Hidoreterra“ strigo esminiai Gedimino kalno tvarkymo darbai: įmonei ir valstybinėms institucijoms nesutarus, ar planuojamiems darbams pakanka tik tvarkybos, ar reikia ir statybos leidimų, muziejus su šia įmone 2021 metais nutraukė sutartį.
Bendrovė šį sprendimą apskundė teismui.
Susipažinęs su teismo sprendimu, muziejus teigia kartu su kontroliuojančių institucijų atstovais spręsiąs, ar jį skųsti.
Institucija tvirtina, kad vykdydamas darbus be minėto leidimo, muziejus būtų nubaustas už nelegalias statybas ir prarastų teisę naudoti šiam projektui numatytus Europos Sąjungos pinigus.
Kaip teigiama pranešime, Gedimino kalno būklė šiuo metu yra santykinai stabili, nepaisant jau kurį laiką vyraujančių nepalankių orų.
Pasak muziejaus, kol nebus įgyvendintos ilgalaikio sutvarkymo projekte numatytos priemonės, kalno būklė išliks priklausoma nuo orų sąlygų.
„Žiema, jeigu nebus nuolatinio įšalo, nėra palankus metas, todėl kalno stebėsenai skiriamas ypatingas dėmesys, esant bet kokiems procesams būtų nedelsiant reaguojama“, – teigiama pranešime.
