Antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje „Dveji metai po suklastotų rinkimų: kas pavyko Baltarusijos demokratinei opozicijai?“ dalyvavusi šalies opozicijos atstovė Veronika Cepkalo nurodė, kad opozicija, norėdama surengti baudžiamąją bylą prieš A. Lukašenką surinko parodymus, kurie buvo perduoti į Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT) Hagoje. Ji paragino Lietuvą padaryti tą patį.
„Deja, mes nieko neišgirdome iš Hagos baudžiamojo teismo. Mums labai keista ta pozicija. Labai neramu, nes visi dabar kalba apie Rusiją, bet pamiršta apie Baltarusiją. Mes prieš režimą kovojame ne vienerius metus, ir visi tie kaltinimai prieš mūsų žmones, kuriuos padarė Lukašenka, yra nutildomi ir pamirštami.
Mums labai svarbu pripažinti Lukašenką teroristu. <...> Lukašenka pats savaime yra bailys. Jis daug bijo. Mes matėme jo nuotrauką su kalašnikovo automatu, kuris buvo be kulkų. Jis labai silpnas, todėl reikia daryti jam spaudimą“, – nurodė ji.
Spaudos konferencijos klausykite:
V. Cepkalo taip pat priminė, kad pagrindiniai opozicijos kandidatai į Baltarusijos prezidentus 2020 m. nebuvo registruoti – juose dalyvavo tik Svetlana Cichanouskaja, atstovavusi savo vyro Siarhejus Cichanouskio štabą.
Tuomet dėl kilusios grėsmės saugumui ji buvo priversta bėgti iš Baltarusijos į Vilnių.
S. Cichanouskajos rinkimų kampanijos partnerė, vadovavusi beprecedenčiams masiniams protestams prieš autoritarinį prezidentą Marija Kolesnikova pernai metų rudenį sulaikyta Minske – A. Lukašenkos režimas paskyrė jai 11 metų įkalinimo bausmę.
„Tik mes kartu galime kovoti su Baltarusijos režimu. Šiandien, praėjus dviem metams po rinkimų mes galime konstatuoti, kad padėtis mūsų šalyje žymiai pablogėjo. Mūsų politinių kalinių skaičius vis didėja ir viršija 1,2 tūkst. Tarp jų yra nemažai moterų. Mes žinome jų istorijas, ir mes negalime pasiduoti, kol mūsų žmonės yra įkalinti. Tarp jų – ir mano draugė M. Kolesnikova.
Šiuo metu mūsų šalis okupuota Rusijos Federacijos, mes esame įtraukti į visiškai nereikalingą karą prieš ukrainiečių tautą. Dažnas baltarusis turi savo draugų, kolegų, giminių Ukrainoje, ir tai mums tikrai didžiulė kančia žiūrėti, kaip žūva mūsų draugai, giminaičiai“, – kalbėjo V. Cepkalo.
V. Cepkalo pripažino, kad opozicijai per dvejus metus nepavyko pasiekti iškeltų tikslų – Baltarusijoje neįvyko nauji rinkimai, nebuvo išlaisvinti ir politiniai kaliniai.
„Dvejus metus opozicijoje vyksta keisti dalykai. Mes neturime veiksmų koordinavimo, skaidrumo, inkliuzijos. Mes esame suskaldyti. <...> Mes nepasiduodame. Mes suprantame, kad tik bendromis pastangomis galime nuspręsti, kokių kitų veiksmų mes galime imtis, kad nuverstume Lukašenkos režimą. Sukūrėme Baltarusijos demokratinį forumą“, – pabrėžė ji.
„Pats didžiausias teroras respublikoje“
Baltarusijos opozicijos sambūrio „Mūsų namai" direktorė Olga Karač tai, kas įvyko prieš dvejus metus jos įvardijo kaip „patį didžiausią terorą respublikoje“.
„Iki šiol mes nežinome žuvusiųjų skaičiaus, mes nežinome išprievartautų žmonių mūsų kalėjimuose skaičių. Mes nežinome, kiek yra politinių kalinių, nes nėra informacijos apie tai, kiek buvo iškelta baudžiamųjų bylų – tik suprantame, kad skaičiai didžiuliai. 2021 m. liepos mėnesį tik už ekstremizmą buvo iškelta apie 5 tūkst. bylų. O kaip žinoma, vienoje byloje būna bent keletas žmonių“, – nurodė ji.
Moteris taip pat kalbėjo, kad Baltarusija „yra pirmoje vietoje pagal teroristų skaičių pasaulyje“.
„Mes tikrai aplenkėme kitus, nes Baltarusijos režimas dabar taip vadina 396 organizacijose esančius asmenis, įskaitant ir mane. Mane kaltina, kad aš susprogdinau ryšio bokštą“, – nurodo ji.
Pasinaudodamas politine krize Baltarusijoje, anot jos, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo aktyvų jos užvaldymą.
„2021 m. lapkričio 4 d. Lukašenka pasirašė ryšių planą, pagal kurį buvo suintegruota Baltarusija ir Rusija. 2022 m. vasario mėnesį Rusijos kariuomenė nepaliko mūsų šalies, ir mes manome, kad nuo to laiko Baltarusija yra okupuota šalis. Lukašenka suteikė mūsų šalies teritoriją tam, kad Rusija galėtų pulti draugišką, brolišką Ukrainą, kaimynines šalis. Mes žinome, kad iš mūsų teritorijos skrenda raketos“, – nurodo ji.
Todėl, anot jos, be Ukrainos pergalės kare su Rusija, Baltarusijos pergalė negalima – tai pirmas žingsnis šalies išlaisvinimo link.
„Ukrainos pergalė negarantuoja Baltarusijos išlaisvinimo, nes yra labai didelė tikimybė, kad Rusijos kariuomenė pasiliks Baltarusijos teritorija net po to, kad Ukraina Rusija pralaimės. Antra, Lietuvai labai svarbu nepamiršti, kad šalis turi apie 700 km. Sienos, kurią kontroliuoja Rusija, Kremlius. Vadinasi, yra 700 km daugiau rizikų, grėsmių. <...> Šiandien mes turime būti kartu“, – nurodo ji.
Vilkauskas: baltarusiai diktatoriaus neligitimumą skaičiuoja nuo 1996 m.
„Prieš dvejus metus Baltarusijoje vyko eilinė rinkimų imitacija. Šalį jau beveik tris dešimtmečius valdo diktatorius, todėl tame farso stebėjime nedalyvavo Vakarų demokratijos atstovai ir įvairios tarptautinės organizacijos. Rinkimai nepripažinti ne tik dėl grubių pažeidimų balsavimo metu, bet ir dėl kandidatų išsikėlimas buvo jų keliu į kalėjimą arba jų bėgimą iš šalies“, – kalbėjo Kęstutis Vilkauskas, Socialdemokratų frakcijos Seime narys.
Jis priminė, kad patys baltarusiai diktatoriaus neligitimumą „skaičiuoja nuo 1996 m., kai buvo pakeista Konstitucija“.
„Bet netgi tokiu metu įvairios opozicinės jėgos sugebėjo susivienyti ir pateikti kandidatą į rinkimų maratoną. O dar tiksliau – tik vienas iš jų buvo priimtas. Tikslas buvo vienas – protestų banga nuversti diktatorių, o išlaisvinus visus politinius kalinius paskelbti naujus ir demokratinius rinkimus“, – kalbėjo jis.
Suklastoti rinkimai
2020 metų rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Paskelbus, kad juos vėl laimėjo nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, šalyje kilo masiniai protestai.
Opozicija ir Vakarų šalys šių rinkimų nepripažįsta laisvais bei teisingais.
Baltarusijos valdžia į opozicijos demonstracijas sureagavo itin griežtomis priemonėmis: milicija sulaikė per 35 tūkst. žmonių, tūkstančiai protestuotojų teigė patyrę jėgos struktūrų pareigūnų smurtą. Svarbiausi opozicijos veikėjai buvo įkalinti arba priversti palikti šalį, nepriklausomų žiniasklaidos priemonių redakcijos apieškotos, o jų žurnalistai – areštuoti.
Su A. Lukašenka rinkimuose konkuravusi Sviatlana Cichanouskaja savo politinę veiklą tęsia iš Vilniaus.
Europos Sąjunga įvedė sektorines sankcijas Baltarusijai, įskaitant prekybą kalio trąšomis. Anksčiau sankcijos įvestos atskiriems Baltarusijos pareigūnams, prisidėjusiems prie taikių demonstracijų malšinimo ir represijų. Lygiagrečiai sankcijas Baltarusijai sugriežtino JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada.
Žmogaus teisių grupė „Viasna“ savo tinklalapyje skelbia, kad ir šiuo metu Baltarusijoje yra 1,2 tūkst. politinių kalinių.
Minėjimai Lietuvoje
Antradienį Vilniuje ir Klaipėdoje bus minimos antrosios pilietinį aktyvumą Baltarusijoje paskatinusios prezidento rinkimų metinės.
Baltarusijos opozicijos atstovai dieną Vilniuje tęs konferenciją „Naujoji Baltarusija“, skirtą apžvelgti situaciją šalyje ir suderinti veiksmus, o vakare numatyti renginiai Katedros aikštėje ir prie Baltarusijos ambasados.
Pavakary Vilniaus arkikatedroje bus aukojamos šv. mišios už A. Lukašenkos režimo aukas ir Ukrainoje žuvusius savanorius, vėliau Katedros aikštėje bus išskleista tautinė baltarusių vėliava, vyks mitingas. Po to bus žygiuojama prie Baltarusijos ambasados ir ten uždegamos žvakės.
Klaipėdoje, prie Arkos paminklo, numatytas Baltarusijos orumo dienos minėjimas.
