Naujienų portalo tv3.lt kalbinta Emilija (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakoja, kad prieš mėnesį pirko BMW automobilį iš vienos Vilniuje veikiančios vienos automobilius parduodančios įmonės už 3,5 tūkstančius eurų.
Skelbime, pirkėjos teigimu, buvo nurodyta, kad automobilis yra be defektų ir nurodyti klaidingi metai. O ir įmonės direktorius, kaip ji sakė, prieš perkant tvirtino, jog automobilis geros būklės, tačiau po trijų dienų važinėjimo šis sugedo.
„Automobilis vis dar yra važiuojantis, bet tiesiog negalima su juo važiuoti, nes ten maksimum iki dešimties [kilometrų per valandą] greičiu važiuoja, pilasi juodais dūmais, visas trūkčioja“, – automobilio būklę po trijų dienų nuo pirkimo apibūdino ji.
O štai, atlikus automobilio diagnostiką paaiškėjo, jog automobilio remontas galimai atsieitų brangiau nei pats automobilis.
„Atlikus automobilio defektaciją buvo pasakyta, kad tokį automobilį tik ant tralo ir į laužyną. Automobilio remontas galimai viršija automobilio vertę“, – „Facebook“ grupėje „NEPATIKIMI ASMENYS“ rašė Emilija.
Kreipėsi dėl pinigų grąžinimo, bet nesėkmingai
Pašnekovės pasirašytoje sutartyje varnelėmis pažymėtos visos 6 galimos automobilio trūkumų grupės. Taigi, gedimai, pagal sutartį, buvo nustatyti stabdžių, vairo mechanizmo ir pakabos, apšvietimo ir šviesos signalizavimo, vairuotojų ir keleivų saugos bei dujų išmetimo sistemose.
Nors pažymėtų gedimų grupės atitinka diagnostikoje paminėtus detalesnius gedimus, pašnekovės teigimu, įmonės direktorius prieš parduodant automobilį trūkumus tikino pažymėjęs dėl formalumų.
„Paklaustas, dėl ko yra sužymėti šie gedimai, jis man pasakė, kad čia dėl to, kad automobilis senas ir neaišku, kas kada gali sugest“, – kalbėjo Emilija.
Tuo tarpu, pašnekovės vertinimu, įmonė nebuvo linkusi bendradarbiauti. Pinigų negrąžino moteriai kreipusis į advokatus bei kelis kartus pateikus pretenziją. Taip pat Emilija kreipėsi į policiją bei Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT).
„Dabar tiksliai neprisimenu, ar 2, ar 3 kartus advokatas jiems siuntė pretenziją, taip pat skambino, o jie sako, kad yra pasirašyta sutartis ir jie už tokius dalykus neatsako.
Tai pirmus sykius jie dar keldavo ragelį advokatui ir pasakydavo, kad tai tiesiog ne jų atsakomybė, o dabar jie net nekelia ragelio, į elektroninius laiškus taip pat neatsako, į pretenzija tiesiog nekreipia dėmesio“, – pasakojo ji.
Įmonės direktorius: „Pretenzija yra nepagrįsta“
Tačiau įmonės direktorius (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) tikino su kliente prieš parduodant automobilį nekalbėjęs. Jo įsitikinimu, kalbėjo kitas įmonės darbuotojas. O klientės pretenziją vertina kaip nepagrįstą.
„Jos pretenzija yra nepagrįsta, nes automobilio apžiūrėti vėlgi atvažiavo jinai ne viena, o su meistru, kurį ji įvardijo kaip kompetetingą asmenį, kuris davė žodį, kad automobilis atitinka kainą“, – užsiminė jis.
Pamini, jog sutartyje varnelėmis pažymėtos gedimų grupės, žyminčios automobilio defektus, yra paruoštos įmonės „Regitra“. O kadangi defektai sutartyje buvo sužymėti, jo teigimu, automobilio trūkumai nebuvo nuslėpti.
Taip pat pabrėžė, jog pasirašydama sutartį moteris sutiko, kad grąžinti prekės nusipirkus nebus galimybės.
„Mes esam pardavėjai, mes nesame mechanikai ar dar kažkas, o automobilį pardavėm pigiausia rinkos kaina.
Pabūkit mano situacijoje, jūs parduoda automobilį, kuris yra senas, tai senas tikriausiai skaitosi jau 2006-2007 metų. Tarkim, tokį automobilį parduodate su defektais. Jūs tai pažymite ir vėliau gaunate pretenziją, kad pardavėte automobilį su defektais“, – savo poziciją apibūdino įmonės direktorius.
Vyras atkreipė dėmesį, jog dauguma įmonių susiduria su nepatenkintais klientais ir neigiamais atsiliepimais.
„Dabar įsivaizduokit, mes per metus parduodame ne 100, gal net labiau link 1000 automobilių ir yra tiktai 22 blogi atsiliepimai. Visi nori nusipirkt seną daiktą, bet kad jisai būtų kaip naujas.
Automobilis buvo parduotas pigiausia rinkos kaina. Tai įsivaizduokit, kai vidutinė rinkos kaina yra 5 tūkstančius eurų, jis buvo parduotas už 3 [tūkstančius eurų]. Tai tikriausiai neįmanoma tikėtis idealaus automobilio“, – tvirtino įmonės direktorius.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pataria
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Prekių skyriaus vyriausioji specialistė Reda Šokaitienė užsiminė, jog šis atvejis šiuo metu yra tiriamas.
Tačiau pabrėžė, kad norint išvengti ginčų tarp pirkėjo ir pardavėjo labai svarbus pirkėjo atidumas.
„Lietuvos Respublikos įstatymai apskritai nedraudžia parduoti net ir visiškai nevažiuojančio automobilio, todėl svarbu žiūrėti, kas pateikiama sutartyje ir kas pirkėjui svarbu. Jeigu sutartyje nėra vartotojui svarbių dalykų, kaip automobilio būklė ar technikinė apžiūra galiojanti ar ne, reikia prašyti juos pridėti“, – patarė ji.
Taip pat, R. Šokaitienės vertinimu, perkant dėvėtą automobilį vertėtų atlikti automobilio diagnostiką ir nustatyti gedimus autoservise dar prieš perkant.
„Tas pasakymas, kad skelbime taip nurodė, ar man taip pasakė, tai nebūtinai tiesą pasakė, nes tai yra pardavėjų verslas, taip, kaip turgui apie batus gali mums pasakoti“, – pridūrusi, kad nereikėtų aklai pasitikėti ir skelbimais, tikino ji.
Tačiau pastebėjo, kad dažnai pirkėjai nepasitikrina, ar sutartyje mokėta suma atitinka realiai už prekę sumokėtą sumą ir dėl to nukenčia.
„Jeigu suma nesutampa, tada ant lapelio kažkokio parašyti, kad aš toks ir toks, tam ir tam mokėjau tiek ir tiek dar grynaisiais“, – surinkti rašytinius įrodymus rekomendavo VVTAT Prekių skyriaus vyriausioji specialistė.
Įmonės privalo reaguoti į pirkėjų pretenzijas
Pirmiausia, pasak jos, dėl naujai pirkto automobilio problemų reikėtų kreiptis į patį pardavėją pateikiant pretenziją. O pateikus pretenziją įmonė turi sureaguoti per 2 savaites. Jeigu nepavyksta susitarti arba įmonė nereaguoja į pretenziją, tuomet siūlo kreiptis į VVTAT.
„Tarkim, tenkinant vartotojo prašymą, jo reikalavimus, priimamas nutarimas ir jeigu pardavėjai nesumoka ar neįvykdo to nutarimo, nors jis įsiteisėja per 30 dienų, vartotojas kreipiasi į antstolius ir tada jau išieškojimą vykdo antstolis“, – ką daryti, jei Tarnybos sprendimo nepaisoma, paaiškino ji.
Jeigu ir Tarnybos sprendimas netenkina, galima kreiptis į teismą dėl ginčo nagrinėjimo. O į teismą galima kreiptis nesikreipus į VVTAT.
