Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas teigė, kad DI gali būti naudingas įrankis, tačiau juo negalima pasikliauti priimant medicininius sprendimus vietoje gydytojų, nes dar nėra sukurto DI, galinčio gydyti žmones.
„Aišku, kad visi DI naudojasi, sprendžiant sveikatos klausimus. Jeigu žmonės nori klausti, tai tegul klausia, viskas su tuo yra gerai. Tai juk yra įrankis. Jeigu pacientai priima sprendimą naudodamiesi DI ir nesikreipia dėmesio į specialistus, tai tada yra blogai, nes kol kas DI, sukurto gydymui, nėra“, – teigė jis.
Pasak gydytojo, sveikatos klausimais galima tartis su DI ar kitais žmonėmis, bet tik gydytojas gali patikimai nustatyti ligą.
„Jeigu žmogus pasitaria, ką rodo mano pateiktas tyrimas, viskas su tuo yra gerai. Panašus atvejis, kaip galima pasitarti dėl savo sveikatos su kaimyne, taip? Kaimynė gali pasakyti, kad jai irgi panašiai buvo.
Tačiau nei kaimynė, nei DI, turbūt, nėra patikimi šaltiniai, norint nustatyti ligą, būklę ir skirti gydymą. Tai dėl to vis tiek reikėtų kreiptis į gydytojus“, – dalijosi pašnekovas.
DI naudotis nėra blogai, jeigu pacientas pasitaria su gydytoju
V. Morozovas atkreipė dėmesį, jog naudotis DI sveikatos analizei yra gerai, jei po to pacientas pasitaria su gydytoju, bet blogai, jei jis pats savarankiškai vertina rezultatus ir gydosi be specialisto pagalbos.
„Jeigu pacientas pasidaro tyrimo analizę su DI, ir ateina su visu tuo bagažu ir savo negandomis pas gydytoją, pasišneka ir galiausiai – priima sprendimą, tai viskas su tuo yra gerai. Jeigu pacientas su tuo eina į Kalvarijų turgų ir perka vaistus, tai tada yra blogai.
Bet šioje vietoje blogai yra viskas: ir savarankiški tyrimai, ir savarankiškas jų vertinimas, ir vaistai iš Kalvarijų turgaus“, – pabrėžė jis.
Šeimos gydytojas atkreipia dėmesį, jog DI gali suteikti tik papildomą nuomonę ar padėti pastebėti tam tikrus dalykus.
„DI vertina konkrečius duomenis, kuriuos tu jam pateiki. Jeigu tu sukelsi savo nusiskundimus, gydytojas tuos nusiskundimus būtinai patikslins – kada tau beria, kaip tau beria, parodyk pagaliau tą bėrimą ir taip toliau.
<...> Netgi pats ChatGPT siūlo, kad su jo išvadomis reikėtų kreiptis į gydytoją, nes jis, šiai dienai, nėra patikimas įrankis. Tai yra vienas iš būdų pasitikrinti, pasižiūrėti, išgirsti dar vieną nuomonę, galbūt atkreipti gydytojo dėmesį į kažką, bet tai nėra pakankama“, – sakė V. Morozovas.
Europos komisija apie DI naudojimą ir iššūkius
Europos komisijos yra anksčiau teigusi, jog apskritai DI sveikatos priežiūroje padeda gerinti paslaugų kokybę, efektyvumą ir prieinamumą. Jis taikomas ligų diagnostikai, gydymo planavimui, vaistų kūrimui ir sveikatos sistemų valdymui.
Analizuodamas didelius duomenų kiekius, DI leidžia anksti aptikti ligas, prognozuoti sveikatos rizikas ir kurti individualizuotus gydymo sprendimus.
Automatizuodamas administracinius procesus, jis sumažina biurokratiją ir suteikia medikams daugiau laiko pacientams.
Europos komisija taip pat yra susipažinusi ir su tuo, jog kyla iššūkių dėl duomenų saugumo ir etikos, atsakingas DI naudojimas gali iš esmės pakeisti sveikatos apsaugos sistemą, padarydamas ją tvaresnę ir labiau orientuotą į žmogų.
DI turi būti tarsi tarpininkas tarp specialisto ir žmogaus
DI entuziastas ir praktikas Martynas Kairys teigė, kad DI gali būti naudingas kaip tarpininkas tarp žmogaus ir specialisto.
„Galbūt galiu patvirtinti [kad žmonės naudoja DI sveikatos klausimais – red. pastaba], nes ir pats juo naudojuosi tokiam tikslui. Tai yra tikrai ne naujiena, ir žinau, kad kai kurie žmonės taip pat naudojasi. Klausimas tik tas, kaip tai daroma, nes jis turėtų būti tarsi tarpininkas tarp specialisto ir žmogaus.
Kai man reikia priimti galutinį sprendimą rimtais klausimais, sakykime, pas specialistą, DI gali puikiai pagelbėti. Arba, kai man reikia padėti pasiruošti, užduoti tinkamus klausimus, geriau suprasti, apie ką kalbama, ką gydytojas pasako“, – pasidalino jis.
M. Kairys pastebi, kad kartais gydytojai nepateikia užtektinai informacijos. Tiesa, kai reikia kažką išsiaiškinti, pasikonsultuoti greitai, derėtų pasikliauti gydytojais ar medikais, turinčiais specializaciją. Su DI, anot jo, yra daug rizikų dėl įvairiausių „haliucinacijų“, tai gali būti, tarsi, priemonė, kuri dažnai pritaria tam, dėl ko teiraujiesi.
DI gali klaidinti sveikatos klausimais
Eksperto nuomone, DI gali klaidinti, jei juo aklai pasitikima, tačiau jis yra naudinga, pagalbinė priemonė, o žmonės gali juo naudotis, tik atsakingai.
„Pavyzdžiui, gali būti rimta liga, o jis pasakys: „Viskas bus gerai, tu pasveiksi, nereikia panikuoti.“ Todėl su tuo reikėtų elgtis atsargiai. Tačiau kaip tarpininkas tarp manęs ir specialisto – tai puiku.
Manau, kad žmonės turėtų juo naudotis, ir tai susiję ne tik gydytojus, bet ir bet kuriuos specialistus. Kad geriau pasiruoštų, susipažintų su tema, pasikalbėtų su profesionalu savo srityje – DI tikrai gali padėti praplėsti žinias ir pasiruošti susitikimui su specialistu“, – pabrėžė DI praktikas.
M. Kairys akcentuoja, kokios gali iškilti pagrindinės rizikos.
„Faktas iškyla rizikų – aklas pasitikėjimas ar per didelis įtikėjimas – vienareikšmiškai egzistuoja. DI labai gražiai, teisingai parašo, kartais net pasako daugiau negu gydytojas, todėl žmonės gali pasijusti, kad negauna kokybiško atsakymo iš gydytojo, o iš DI – gauna.
<...> DI įrankiais naudotis yra naudinga ir verta, tačiau galutinį sprendimą [red. pastaba – dėl sveikatos problemų] visada reikėtų priimti pasitariant su specialistais, ir geriausia – ne su vienu. Kaip sakoma, jei nori gauti gerą patarimą, verta pasitarti su keliais skirtingais šaltiniais. Jei klausimas svarbus, gal net pas kelis specialistus“, – įvardijo DI entuziastas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
