„Mano žiniomis, planuojamas pareiškimas. Yra ne vien šis paminklas, vakar mus pasiekė žinia apie paminklo išniekinimą, kuris skirtas daugeliui stalinizmo aukų, tame tarpe mūsų mūsų buvusiam bažnyčios šviesuoliui ir ministrui Mečislovui Reiniui, kartu ir ukrainiečių kilmės to meto inteligentui, taip pat lentelė nuimta. Tai toks sistematinis veikimas“, – lrt radijui antradienį sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Tai turbūt turėtų būti Užsienio reikalų ministerijos pareiškimas, mano žiniomis, galbūt parengtas. Po vakarykščios žinios apie paminklo išniekinimą – dar papildomas argumentas. Akivaizdu, kad tai sisteminis veikimas, nes yra pora paminklų panaikintų šį pavasarį, ne vien kalbant apie lietuvius, taip pat suomių tremtiniams“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Bronzinis paminklas M. Muravjovui-Korikui pastatytas netoli vieno iš Aukštųjų technologijų instituto korpusų, netoliese įsikūręs ir Lietuvos generalinis konsulatas Karaliaučiuje. Kaliningradui pagaminta sumažinta iki 1915 metų Vilniuje stovėjusio paminklo kopija.
Anot Seimo narės, jei anksčiau Rusijoje buvo matyti „kažkokios demokratijos užuomazgos“ bei žmogiškumas pagerbiant stalinizmo aukas, nuo kurio nukentėjo ir pati Rusijos visuomenė, dabar matomas grįžimas į sovietinius laikus, neigimas ir patyčios.
Kaliningrado lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis lrt teigė pats nematęs šio paminklo, nes grįžo į Lietuvą.
„Neteko, nes esu pasitraukęs į Lietuvą, kitaip sėdėčiau kokį 15 metų gavęs už istorijos iškraipymą ar kitokius baisius straipsnius. Esu Lietuvoje, bet tautiečiai matė, sakė labai gražus paminklas, įspūdingas, stovi prieš konsulatą. Primena, kad Vilno bus vėl Rusijos gubernija, kaip jų gubernatorius aiškina tiesiai šviesiai“, – sakė S. Šamborskis.
Anot S. Šamborskio, lietuviams gyventi Kaliningrade labai sudėtinga – lituanistinės mokyklėlės, kurių buvo 27, sunaikintos, išvaikyti veikę folkloro ansambliai. Nuo piktavalių nukentėjo ir Vydūno bareljefas Tilžėje, – jis buvo nuplėštas. Tuo metu Ragainėje Martynui Mažvydui skirta memorialinė lenta, pasak jo, kiekvieną rytą apvyniojama šiukšlių maišu.
Anot S. Šamborskio, Kaliningrado lietuviai norėtų sugrįžti į Lietuvą, bet yra labai sudėtinga – daugelio Rusija neišleidžia, o tiems, kurie nebuvo pasirūpinę dokumentais, lietuvių kilmės pažymėjimais, dabar migracijos procedūros užtrunka apie metus. Turėję antrąją Lietuvos pilietybę, tremtinių, politinių kalinių vaikai yra pasitraukę iš Rusijos, ypač Kaliningrado srities.
„Mano vadovautos bendruomenės apie pora tūkstančių žmonių yra pasitraukę“, – sakė jis.
M. Muravjovas (1796–1866) – carinės Rusijos karinis ir politinis veikėjas. Į Lietuvą jis buvo pasiųstas malšinti 1863–1864 metų sukilimo, 1863 metais jis paskirtas Šiaurės vakarų krašto vyriausiuoju viršininku arba Vilniaus generalgubernatoriumi, šias pareigas ėjo iki 1865 metų. Jo žinioje buvo Vilniaus, Kauno, Gardino, Minsko, Mogiliavo ir Vitebsko gubernijos ir Augustavo gubernijos lietuviškos apskritys.
Sukilimą M. Muravjovas malšino griežtomis karinėmis-administracinėmis priemonėmis, daug sukilėlių žuvo per kovas, teismuose nuteista per 1,7 tūkst. žmonių, 83 iš jų pakarti, kiti išsiųsti į katorgą arba ištremti.
