Praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos (LŠDPS) vadovas, pristatydamas sprendimą, vadino tai aktyvių streiko veiksmų nuslopinimu, atokvėpiu ar švelninimu.
Šitaip profsąjungos vadovybė paragino mokytojus sugrįžti į klases, nors formaliai streiko nenutraukė.
Pasak darbo teisės specialistų, A. Navicko vadovaujamos profsąjungos veiksmai neturi teisinio apibrėžimo.
„Tokios streikų organizavimo patirties bei praktikos (kuomet streikas sustabdytas, bet nenutrauktas – BNS) Lietuvoje nėra pakankamai“, – BNS teigė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentė Vida Petrylaitė.
Streikas gali tęstis neribotą laiką
Lietuvos teisės aktai nenumato jokių galimybių daryti streiko pertrauką. Norint formaliai nebestreikuoti, streiką reikia nutraukti, o norint jį atnaujinti, reikia skelbti iš naujo, įveikus biurokratines kliūtis.
Todėl teisininkai sutinka, kad šitaip A. Navicko sprendimas patenka į „pilkąją zoną“.
„Streiko stabdymas nėra reglamentuotas, o Darbo kodeksas nepasako, kiek (laiko – BNS) darbuotojai turi streikuoti. Streiko metu gali streikuoti ir vienas darbuotojas, ir tūkstantis. Darbo kodeksas reglamentuoja tik streiko pasibaigimą“, – BNS sakė profesinėms sąjungoms atstovaujantis advokatų kontoros „Triniti Jurex“ advokatas Nerijus Kasiliauskas.
Jis pripažino, kad šitaip pedagogų streikas formaliai gali tęstis ir neribotą laiką.
Tiek darbdaviams, tiek darbuotojams įvairiuose ginčuose atstovaujanti advokatų kontoros „Ilaw Lextal“ vyresnioji teisininkė, buvusi Darbo ginčų komisijos pirmininkė Akvilė Stoškutė-Bendorienė taip pat tvirtino, kad net ir sustabdytas mokytojų streikas oficialiai tęsiasi toliau.
„Jeigu streiką nutrauktų ir jį skelbtų iš naujo, čia galbūt ir būtų erdvės ginčyti naujo streiko teisėtumą. Bet jeigu dalis mokytojų toliau streikuoja, tai jis nenutrūksta“, – BNS teigė A. Stoškutė-Bendorienė.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas A. Navickas neatmeta, kad nepaisant paskelbimo apie streiko stabdymą, dalis mokytojų į klases negrįš. Kol streikas formaliai vyksta, bet kuris profsąjungos narys yra laisvas apsispręsti, ar dirbti, ar nedirbti.
Trūksta praktinio reglamentavimo
Kai kurie teisininkai sako, kad dėl nereglamentuoto streikų stabdymo susidariusią teisinę „pilkąją zoną“ panaikintų teisės aktų pakeitimai arba teismų praktika.
„Kad ji pasikeistų, kad nebeliktų tos pilkosios zonos, reikėtų keisti teisės aktus. (...) Dėl profsąjungų teisių bei streikų organizavimo pas mus nėra nei labai detalios praktikos, nei labai detalaus reglamentavimo“, – teigė advokatė A. Stoškutė-Bendorienė.
„Kadangi nebuvo precedento, matyt, anksčiau ir nebuvo poreikio apie tai galvoti“, – pridūrė ji.
Profesinėms sąjungoms atstovaujantis advokatas N. Kasiliauskas sutiko, kad Lietuvoje streikams vykstant retai teisės aktuose jie reglamentuoti daugiau teoriškai nei praktiškai.
Vis dėlto, jo teigimu, šiuo atveju nieko keisti nereikia – bet koks streiko trukmės ar formos ribojimas būtų teisės streikuoti pažeidimas.
„Jeigu nebus efektyvios teisės streikuoti, tai nebus ir derybų, o tik maldavimas – darbuotojai ateis, jiems darbdavys pasakys, kad nėra pinigų, eikite lauk. Teisinės priemonės apriboti streiko trukmę reikštų, kad būtų pažeista teisės streikuoti esmė“, – sakė N. Kasiliauskas.
„Jeigu mes pasakytume, kad galima streikuoti tik mėnesį, tai darbdavys pralaukia tą mėnesį, kol darbuotojai prastreikavo ir viskas – baigiasi streikas, aš daugiau nieko nedarysiu, nekelsiu atlyginimo“, – pridūrė jis.
Švietimo darbuotojų profsąjunga skelbia streiką atnaujinsianti lapkričio 22 dieną siekdama paveikti dėl kitų metų valstybės biudžeto balsuosiantį Seimą padidinti algas mokytojams daugiau nei siūlo Vyriausybė.
