Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga ketvirtadienį kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, atkreipdami jo dėmesį į dar pernai pradėto taikyti mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelio trūkumus.
Mintyse – ir streikas
Po pernai vykusių masinių pedagogų streikų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) modelį nuo šių mokslo metų pakoregavo. Vis dėlto pedagogai tvirtina, kad problemos ne tik nėra išspręstos, bet dar ir pagilėjo.
„Esminiai dalykai liko neištaisyti, mokytojų darbas ir vykdoma apskaita mokykloje kardinaliai skiriasi. Pavyzdžiui, jeigu mokytojas dirba viršvalandžius, taiso sąsiuvinius, pusę sąsiuvinių ištaisęs, pagal dabartinę tvarką, jis turėtų skambinti mokyklos vadovui ir suderinti, ar jam taisyti likusius darbus, ar ne. Antraip jis gauna iš vadovo atsakymą, kad nesuderino klausimo ir jam negalima mokėti. Nes tų darbų, kurie sudėti etate, yra tiek, kad mūsų tyrimas parodė, kad mokytojas turėtų dirbti apie 10–20 valandų viršvalandžių per savaitę“, – tv3.lt kalbėjo profsąjungos vadovas A. Navickas.
Jo teigimu, net ir patobulinto etato sandara ir struktūra yra nereali ir neįvykdoma, o tai kelia įtampą mokyklose.
„Vienos Kauno rajono mokyklos direktorė naudoja psichologinį smurtą, patyčias ir verčia mokytojus, vos ne lauždama jiems rankas, pasirašyti po nesuderinta darbo užmokesčio tvarka ir tai vadinama tarimusi su mokytoju. Vienos Vilniaus mokyklos vadovai rėkia ant mokytojų ir naudoja jau nebegaliojančią darbo užmokesčio sistemą. Yra mokyklų, kur mokytojams darbo užmokestis mokamas antri metai ne pagal darbo sutartis. Ir tos problemos nesprendžiamos, jos gilios ir sisteminės. Tai vyksta šiomis dienomis, tvyro įtampa“, – vardino pats mokytoju dirbantis A. Navickas.
Kadangi prezidentas G. Nausėda dažnai kalba apie savo siekį kurti gerovės valstybę, A. Navickas sako nemanantis, kad „gerovė turi būti diegiama prievarta“, o į mokytojų keliamus klausimus turėtų sureaguoti politikai, antraip pedagogai galvoja apie streiką.
„Iš ministro mes girdime gražias kalbas, neva jie supranta problemas, jas spręs. Bet matome, kad ministras didžiąja dalimi tiesiog kalba, ramina, pokyčių nedaro, nors pripažįsta, kad sistema yra netinkama. Todėl mes manome, kad prezidentas galėtų pasikalbėti su ministru, kad jie inicijuotų tas pataisas. O jeigu pataisų nebus, mums reikia aiškumo.
Tada mes žinosime, kad su mumis žaidžiama ir niekas nieko nežada keisti, tiesiog planuojama susitvarkyti su nepaklausiais mokytojais, kurie kelia nepatogius klausimus, tada imsimės kitų sprendimų. Mes tikrai nutrauksime tas derybas ir pradėsime, manau, pasirengimą streikui“, – kalbėjo A. Navickas.
Apie planuojamus pokyčius profsąjungos vadovas ir jį palaikantys mokytojai norėtų išgirsti dar per šį spalį, iki bus suderintas kitų metų valstybės biudžetas, kad būtų aišku, ar ministerija atsižvelgė į mokytojų prašymus.
Tobulumui ribų nėra
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas, Kauno KTU inžinerijos licėjaus direktorius dr. Dainius Žvirdauskas sako, kad asociacija visada teikė pastabas dėl etatinio apmokėjimo modelio, o dabartiniam modeliui pritaria.
„Praeitais mes įspėjome žmones, kurie tą politiką vykdė, kad gal reikėjo neskubėti, padaryti tarpinį variantą, bet buvo priimtas sprendimas diegti tą modelį. Na, išlindo įvairių dalykų, buvo dalies pedagogų bendruomenės nepasitenkinimas ir t. t. Tačiau ministerija, Vyriausybė, Seimo Švietimo ir mokslo komitetas ėmėsi veiksmų susodinti visas puses prie stalo, kad visi tartųsi. Visos profesinės sąjungos turėjo galimybę pasisakyti, pateikti pasiūlymus, tobulinti tą modelį. Ir tas buvo padaryta“, – tv3.lt kalbėjo D. Žvirdauskas.
Jis pastebi, kad patobulintame modelyje daug atsižvelgta į pedagogų profsąjungų pastabas.
„Modelis jau yra patobulintas, konkretesnis, nebebūna tokių dalykų, kaip pernai buvo, kad mokytojas lygtai turi tiek pat kontaktinių valandų, kaip ir kitoje mokykloje, o uždirba mažiau nei kitoje mokykloje. Ir visokie kitokie epizodai. Mes, vadovai, palaikome šia iniciatyvą ir manome, kad tobulumui ribų nėra ir procesas vyksta. Bet, žinote, visi pokyčiai turi ir tam tikrų nepasitenkinimo elementų“, – pastebėjo mokyklos direktorius.
Tiesa, jis pripažįsta, kad modelis vis dar yra tobulintinas, tačiau, lyginant situaciją pernai ir šiemet, „daug kas yra pajudėję iš vietos“.
„Daug ką galima susitarti – dėl nuotolinio darbo, dėl visų pamokų, ruošimosi pamokoms. Ir vadovas gali su mokytoju dėl daugelio dalykų susitarti, o kitur yra viskas labai aiškiai reglamentuojama. <...> Išties išlieka įvairių klausimų, tarkime, kuomet mokytojas važiuoja visam savaitgaliui į ekskursiją, kyla klausimas, kaip apmokėti, ar tai turėtų būti dvigubas apmokėjimas, ar papildoma atostogų diena. Daug kas yra palikta darbdavio ir darbuotojo susitarimui. Manau, kad jeigu mes galvosime visada, kaip susitarti, tai ir pavyks susitarti“, – sakė D. Žvirdauskas.
Atlygis viršys vidurkį
Savo ruožtu ŠMSM ketvirtadienį teigė tęsianti derybas su Lietuvos švietimo darbuotojų profesine sąjunga dėl mokytojų darbo sąlygų ir darbo apmokėjimo.
„Mokytojo profesija yra išskirtinė ir turi būti vertinama visuomenėje. Mūsų visų siekis, kad mokytojas jaustųsi oriai, saugiai. Ne kartą sakiau, kad jei tik nuo manęs viskas priklausytų, priimčiau sprendimus daug didesne apimtimi ir galimybėmis, kas yra susiję su mokytojų darbo užmokesčio didinimu. Dėkoju derybinės grupės nariams už darbą, visada sakėme, kad reikia kalbėtis, ieškoti sprendimų. Svarbu, kad dabar rastumėme bendrus, pagrįstus sutarimus, nukreiptus į mokytojų gerovę“, – sakė A. Monkevičius.
Šią savaitę ministerija kreipėsi į Vyriausybę, prašydama suteikti įgaliojimus su dar keturiomis mokytojų profsąjungomis pasirašyti kolektyvinės sutarties pakeitimą, kuris įpareigotų didinti atlyginimus auklėtojams, mokytojams ir dėstytojams, skirti daugiau lėšų švietimo pagalbai.
Sutartyje numatoma imtis permainų dėl pedagogų atlyginimų – numatoma pasiekti, kad 2025 m. mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 130 procentų šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Į šią sutartį įtraukiama ir kita Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos projekto nuostata: nuo 2020 m. kasmet didinti dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų bazinį darbo užmokestį ne mažiau kaip 10 proc., kad 2025 m. šių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 150 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Iš viso sutarties nuostatoms įgyvendinti 2020 m. reikėtų 117,6 mln. eurų. Iš jų 63,5 mln. jau yra numatyti maksimaliuose ministerijos asignavimuose. Dėl papildomų 54,1 mln. eurų skyrimo turėtų būti apsispręsta formuojant kitų metų biudžetą.
Dabar mokytojo etatą sudaro dviejų kategorijų darbo valandos: pamokų ir pasiruošimo pamokoms bei veiklų mokyklų bendruomenei ir kvalifikacijai tobulinti. Be to, pagal klasių dydį imtos diferencijuoti vadovavimo klasei valandos ir pamokoms pasiruošti bei mokinių darbams vertinti skirtos valandos. Papildomai numatytos ir galimos, bet mokytojui neprivalomos veiklos.
Mokytojo etatą sudaro 1512 val. per metus, mokytojo darbo laiko norma per savaitę – 36 val.
