Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Jurgita Kiškienė pasidalijo nuasmenintais Vilniaus Žemynos progimnazijos mokytojų atlyginimais. Dauguma pedagogų dirba daugiau nei vienu etatu, be to, jiems taikomas padidintas pareiginės algos koeficientas dėl veiklos sudėtingumo, nes tai didelė mokykla su 1158 vaikais.
Bet mokytojai norėtų gauti padorų darbo užmokestį nelakstydami kaip įkirpti į uodegą, tai yra už 1 etatą ir normaliomis sąlygomis.
Realiai šiuo metu mokytojas padoresnį darbo užmokestį gali gauti tik tuo atveju, jeigu dirba daugiau nei vienu etatu, yra apsigynęs aukštą kategoriją, turi ilgą darbo stažą ir jei dėl kokių nors priežasčių didinamas jo pareiginės algos koeficientas, o mokykla turi lėšų skirti pinigų mokytojams už bendruomenei skirtą veiklą.
Jaunesni, aukščiausių kvalifikacinių kategorijų neapsigynę mokytojai, kurie dirba normaliomis, tai yra nepasunkintomis sąlygomis bei vienu etatu, didesnių algų tikėtis negali.
Tuo tarpu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija vadovaujasi Valstybės duomenų agentūros duomenimis apie mokytojų atlyginimų vidurkius ir džiaugiasi, kad pasiekti 130 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio ne tiek daug liko. Pagal tą pačią logiką ministerijai atrodo, jog pedagogų trūkumas Lietuvoje nėra tragiškas. Jis labai pasimatytų, jeigu pedagogai dirbtų tik vienu etatu.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu pedagogų trūksta, todėl norint pritraukti žmones atlyginimus didinti reikės.
„O psichologinis krūvis, tėvų reikalavimai per paskutinį dešimtmetį padidėjo maždaug 100 procentų“, – sako Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.
Kaip suvokti mokytojų algas: čia prireiks vaistų nuo skausmo
Remiantis Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu, bendrojo ugdymo mokyklos pedagogų pilnas darbo laikas per savaitę siekia 36 valandas arba 1512 valandų per mokslo metus. Tai sudaro 1 etatą.
Mokytojo darbo krūvį sudaro:
- Kontaktinės valandos, tai yra tiesioginės pamokos.
- Valandos, skirtos pasiruošti pamokoms, ištaisyti mokinių darbus.
- Valandos, skirtos pasirūpinti auklėjamąja klase.
- Valandos, skirtos darbui mokyklos bendruomenei, profesiniam tobulėjimui.
Valandų įkainojimas. Mokytojo darbo valanda įkainojama daugiau, jeigu mokytojas turi aukštesnę kvalifikaciją ir ilgesnį stažą. Tarkime, jeigu mokytojo kategorija žemiausia, o stažas – iki 2 metų, tai viena jo darbo valanda kainuos apie 10,5 eurų „ant popieriaus“ (8,11 koeficientas dauginamas iš 186 eurų bazinės pareiginės algos dydžio ir dalinamas iš 144, kas yra 36 valandos padauginus iš 4 savaičių). Bet švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu, tokiems mokytojams suteikiama daugiau valandų pasiruošimui pamokoms.
Jeigu mokytojas yra apsigynęs aukščiausią kvalifikacinę kategoriją o darbo stažas viršija 25 metus, tuomet viena valanda bus įkainota 14,7 eurų „ant popieriaus“. Tik patyrusiems mokytojams skiriama mažiau valandų pamokų pasiruošimui, darbų taisymui.
Pamokų skaičius. Kiekvieno mokytojo kontaktinių valandų, tai yra pamokų, skaičius skirsis, nes tai priklauso nuo vaikų bei klasių skaičiaus, taip pat ir mokytojų skaičiaus mokykloje. Jei mokytojų trūksta, galima įkalbėti žmogų dirbti ir 1,5 etato.
Pasiruošimui skirtas laikas. Nuo pamokų skaičiaus, priklausys ir pasiruošimui skirtos valandos. Pavyzdžiui, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojui, kuris turi ilgesnį nei dvejų metų stažą ir kuris dirba su klase, kai joje yra 21 ir daugiau mokinių, pasiruošimui skiriama 60 proc. nuo pamokų skaičiaus. Tai jei pamokų skaičius per savaitę sudaro 20, pasiruošimui šioms pamokoms bus skiriama 12 valandų.
Tokiam pačiam lietuvių kalbos ir literatūros mokytojui, dirbančiam su tokio paties dydžio klase, bet turinčiam mažiau nei dvejų metų stažą, pasiruošimui bus skiriama 80 proc. nuo pamokų skaičiaus. Vėlgi, jei pamokų skaičius yra 20 per savaitę, šio mokytojo pasiruošimui bus skiriama 16 valandų.
Kitų dalykų mokytojams pasiruošimui skirtų valandų kiekis skiriasi, nes, tarkime, fizinio ugdymo mokytojui nereikia taisyti mokinių darbų, matematikos mokytojams mokinių darbų patikrinimas trunka šiek tiek trumpiau.
Atitinkamai mažiau valandų mokytojo pasiruošimui pamokoms skiriama, kai klasės yra mažesnės. Klasės yra trijų kategorijų: mažiausios – iki 11 mokinių imtinai, vidutinės – nuo 12 iki 20 mokinių, didžiausios – nuo 21 mokinio ir daugiau. Teoriškai klasėje neturėtų būti daugiau nei 30 mokinių.
Vadovavimas klasei. Neįtikėtina, bet tai dar ne visos mokytojų darbo užmokesčio apskaičiavimo džiunglės. Už vadovavimą klasei irgi skiriamos valandos per mokslo metus: kai klasė didelė, 210 valandų per mokslo metus, kai klasė vidutinė – 180, kai klasė maža – 152. Šiuo atveju kalbama apie valandas per mokslo metus. Per mėnesį valandų kiekis gali šiek tiek skirtis. Pavyzdžiui, viena straipsnio autorę konsultavusi mokytoja pasakojo, kad už auklėjamąją klasę per savaitę jai skirtos 5 valandos, mokytoja dirba su didele klase.
Veikla bendruomenei. Bet ir tai dar ne viskas, nes mokytojams dar skiriamos valandos už darbą bendruomenei. Dažnai tai reiškia, kad apmokamos valandos, kai dirbama kokioje nors mokytojų metodinio darbo grupėje, jei pedagogas priklauso vaiko gerovės komisijai, jeigu su vaikais vyksta į ekskursijas ar pažintines keliones, jei organizuoja mokyklos renginius ar papildomai konsultuoja mokinius. Bet iš tiesų niekas už šias valandas neapmoka pagal realų faktą, nes mokyklos neturi pinigų iki dangaus. Kiek įmanoma, tiek apmokama.
„Mokama kaip susitariama mokykloje. Pavyzdžiui, mes susitariame, kad mokytojas važiuos į kelionę. Arba mano gimnazijoje yra kažkoks renginys už mokyklos ribų, įvardintas 18 valandų. Bet gali būti, kad tam mokytojui užteks 10 valandų parengti, o gal reikės ir visų 30 valandų. Bet kadangi mes susitarėme 18, tai gaus už 18 valandų. Ne už faktą. Nes priklauso, kaip susitariama ir priklauso nuo to, kokį turi biudžetą“, – pasakojo Vilniaus Žirmūnų gimnazijos direktorius Edmundas Grigaliūnas.
Veiklos sudėtingumas. Dėl veiklos sudėtingumo pedagogų pareiginės pastoviosios algos koeficientai dar gali būti didinami nuo 1 iki 15 proc. Darbas laikomas sudėtingu, jeigu pedagogai dirba su specialiųjų ugdymosi poreikių vaikais, jei mokiniui dėl ligos ar patologinės būklės skiriamas mokymas namuose, mokantiems pagal tarptautinio bakalaureato programą, taip pat jei klasėje yra užsieniečių bei iš užsienio grįžusių lietuvių, kurie nemoka lietuviškai. Koeficientai gali būti didinami, kai paskutinėse klasėse tautinių mažumų mokyklose mokoma lietuviškai ar kai kuriuose specifiniuose rajonuose. Jei turi pinigų, mokykla gali didinti koeficientus ir 20 proc., o jei veikla atitinka du ir daugiau kriterijų – tuomet ne daugiau nei 25 proc. Bet vėlgi, jei tik mokykla turi pinigų. Realybėje daugumoje mokyklų už veiklos sudėtingumą pridedama po procentą.
Mokytoja pasidalijo algalapiu
Lietuvių kalbos mokytoja iš vienos Šiaurės Lietuvoje veikiančios progimnazijos su portalu tv3.lt pasidalijo savo algalapiu, kuriame matyti, kad už 1,12 etato šių metų vasario mėnesį ji uždirbo 1493,26 eurus „į rankas“ arba 2579,12 eurų „ant popieriaus“.
Taip yra dėl to, kad jos krūvis viršija vieną etatą, mokytoja turi 41 metų stažą, yra apsigynusi mokytojo metodininko kvalifikaciją, šalia lietuvių vaikų, moko ir ukrainiečius, todėl jai didinamas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas, ji taip pat turi didelę auklėjamąją klasę bei du vaikus moko individualiai, nes jiems skirtas mokymas namuose dėl fizinių ar psichologinių sveikatos bėdų. Mokytojos teigimu, jei šie vaikai nesijungia ar neateina į individualią pamoką, pinigai į sąskaitą irgi neįkrenta.
Mokytoja per savaitę turėjo po 20 kontaktinių pamokų, plius jai buvo skirta auklėjamoji klasė, kas reiškia, kad per savaitę papildomai vedama 1 klasės valandėlė, o dar 4 valandos skiriamos lankomumo sužiūrėjimui, tėvų apskambinimui, bendravimui ir kitoms veikloms su auklėtiniais. Dviejų vaikų mokymui individualiai buvo skirta 5,5 valandos, visa kita pasiruošimas.
Mokytojo darbo laikas per savaitę turėtų būti 36 valandos už 1 etatą, bet minėta lietuvių kalbos mokytoja pasakojo realiai dirbanti apie 45-50 valandų per savaitę ir labai pervargstanti. „Taip dirba daug mokytojų“, – sako pedagogė.
Šiai mokytojai taip pat buvo didintas pastoviosios pareiginės algos koeficientas dėl pasunkintų darbo sąlygų, kadangi vienu metu tenka klasėje dėstyti tiek lietuvių, tiek ukrainiečių vaikams. Tai reiškia, kad vaikams reikia parengti atskiras užduotis, ištaisyti jų darbus, o lietuvių kalbos mokomasi skirtingu lygiu nei kad mokomi gimtakalbiai vaikai. Įstatymas leidžia pareiginės algos pastovosios dalies koeficientą didinti nuo 1 iki 15 proc., bet mokyklos labai dažnai renkasi minimalius variantus, ypač jei stokoja darbo užmokesčio fondo lėšų.
Kitas laikas skiriamas pasiruošimui pamokoms, mokinių darbų taisymui. Pasak mokytojos, jeigu jai reikia ištaisyti vienos klasės aštuntokų diktantus, tuomet tenka sugaišti apytiksliai 2 valandas, jeigu aštuntokų rašinius – tuomet gali prireikti ir 4 valandų. Šiuo atveju kalbama apie didesnes klases nuo 21 iki 30 mokinių.
Taigi šios mokytojos darbo užmokestis viršija vidutinį šalies darbo užmokestį tik dėl to, kad ji dirba daugiau nei vienu etatu, moko ukrainiečių vaikus, todėl jai didinamas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas, turi be galo ilgą stažą ir vieną aukščiausių mokytojo kvalifikacijų, nes aukščiau mokytojo metodininko – tik mokytojas ekspertas.
Kaip pasakoja Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas D. Žvirdauskas, realybėje mokytojų atlyginimai vis tiek priklauso nuo mokinių skaičiaus mokykloje ir mokyklos darbo užmokesčio fondo. Ten, kur mokyklos didesnės, klasių daugiau ir jos didesnės, direktoriais stengiasi mokytojams suteikti po daugiau nei vieną etatą, kad tik jie liktų dirbti ir galėtų gauti normalų darbo užmokestį. Bet jeigu mokykla yra maža, tai suformuoti pilnų etatų mokytojams paprasčiausiai neįmanoma, kaip neįmanoma ir skirti bendruomeninių valandų.
„Aš, pavyzdžiui, vadovauju didžiausiai bendrojo ugdymo įstaigai Lietuvoje, pas mus 1810 mokinių, pedagogų virš 180, tai supraskit, mūsų įstaigoje didelės galimybės sudaryti dideles etato dalis mokytojams. Pas mus pažiūrėjau darbo užmokesčio lenteles, tai gal 10-15 mokytojų, kurie yra ekspertai ir dirba po panašiai 1,5 etato, gauna apie 2000 su viršum eurų į rankas. Bet tas 1,5 etato yra milžiniškas krūvis. Mokyklos, norėdamos išlaikyti mokytojus, siekia sudaryti jiems sąlygas, kad jie dirbtų virš etato. Bet, pavyzdžiui, regionų mokyklose yra kur kas mažiau vaikų: tarkime, 200 vaikų. Gerai, jei pradinukų mokytojas gauna klasę ir jei klasė didesnė, tai gerai. O jeigu klasė mažesnė? Tokiose situacijose dažnai žaidžiamas pingpongas: kaltina ministeriją, paskui savivaldybė sako, kad vadovas nesusitvarko, o realiai vadovas turi tokį biudžetą, kiek susirenka vaikų. Ir vadovo galimybės toje vietoje labai apribotos, jeigu biudžetas mažas“, – pažymi D. Žvirdauskas, kuris vadovauja KTU inžinerijos licėjui.
Pasak pašnekovo, šiuo metu su problemomis kaip tik susiduria pradinės mokyklos, nes šiuo metu reikia didinti apmokėjimą už pedagogų pasirengimą pamokoms neporinėse klasėse (1 ir 3 klasėse), tačiau tie pinigai paimami iš to paties biudžeto, vadinasi, bus mažiau mokama už bendruomenei skirtus darbus.
Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nurodė besivadovaujanti Valstybės duomenų agentūros duomenimis, kurie iš esmės parodo pedagogų darbo apmokėjimo vidurkį asmeniui, bet ne vienam etatui.
„Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikė informaciją, kad mokytojų vidutinis darbo užmokestis nuo 2019 m. auga kasmet ir 2022 m. siekė bruto 2 041,2 Eur. Rodiklis neatspindi visų mokytojų vidutinio darbo užmokesčio, nes Švietimo, mokslo ir sporto ministerija metinį mokytojų vidutinį darbo užmokestį apskaičiuoja remdamasi Valstybės duomenų agentūros skelbiamais ketvirtiniais bendrojo ugdymo mokytojų vidutinio darbo užmokesčio vidurkiais, o ne pagal pirminius duomenis, ir neįtraukia ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų vidutinio darbo užmokesčio“, – nurodo Valstybės kontrolės, kuri šiais metais pristatė vertinimo ataskaitą apie pedagogų poreikio užtikrinimą.