NVSC Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus patarėja Rūta Maceinaitė teigė, kad nedidelė dalis Europoje nustatytų koronaviruso atvejų yra nustatyti vaikams, Lietuva – ne išimtis.
Pasak specialistės, iš visų nustatytų atvejų, tik apie 8 proc. atvejų yra nustatyta 19 metų ir jaunesniems asmenims.
R. Maceinaitės teigimu, vaikai yra rečiau hospitalizuojami, jie serga lengva arba besimptome COVID-19 forma.
„Dažnai teigiama, kad vaikai serga lengvesne forma dėl to, kad jų yra efektyvesnis įgimtas imuninis atsakas“, – sakė NVSC atstovė.
Pasak R. Maceinaitės, vaikams būdingiausi koronaviruso simptomai – kosulys ir karščiavimas.
„Pateikiama įvairi informacija, kad simptomų nejaučiantys vaikai užkratą gali platinti iki kelių savaičių, tad ugdymo įstaigose būtina laikytis COVID-19 prevencijos priemonių“, – aiškino specialistė.
COVID-19 atvejai buvo nustatyti 32 ugdymo įstaigose, serga 38 vaikai, 6 pedagogai, 4 darbuotojai, izoliuoti 566 asmenys. Viena iš priežasčių, kodėl toks didelis izoliuotų žmonių skaičius, NVSC atstovės teigimu, yra ta, kad tinkamai nesilaikoma prevencinių priemonių.
„Gabijos progimnazijoje buvo nustatyta, kad kelių klasių vaikams pamokos buvo vedamos vienoje patalpoje. Tai lėmė tai, kad turėjo būti izoliuojami ne vienos klasės mokiniai, bet visų klasių mokiniai“, – teigė R. Maceinaitė.
Pati paprasčiausia priemonė, tačiau galima suklysti
„Nė viena apsaugos priemonė, apie kurią kalbėsiu, nėra auksinis standartas. Visos priemonės turi būti taikomos kompleksiškai ir jos turėtų būti taikomos planuotai“, – tvirtino R. Maceinaitė.
NVSC atstovė išskyrė pagrindines prevencijos priemones. Pirmoji – patalpų vėdinimas ir valymas.
„Tai mokykloms neturėtų būti kažkas neįprasto, nes ir paprastomis sąlygomis mokyklų patalpos turi būti tinkamai vėdinamos ir valomos“, – tikino R. Maceinaitė.
Jos teigimu, tai pati paprasčiausia priemonė, nes reikia tik atidaryti langus, kad patalpos puikiai išsivėdintų. Visgi kai kuriose mokyklose jau įrengtos modernios šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos.
Mokykloms nerekomenduojama naudoti ventiliatorių, nes jie ne tik, kad neapsaugos nuo viruso, o dar labiau gali paskatinti jį plisti.
„Ne ką mažiau svarbus – aplinkos paviršių valymas“, – tikino R. Maceinaitė.
Pirmiausia, anot specialistės, paviršiai turi būti nuvalomi mechaniškai, naudojant vandenį ir muilą arba neutralų ploviklį.
„Mechaninio nuvalymo metu pašalinami nešvarumai, tačiau nenužudomi mikroorganizmai“, – teigė ji.
Mikroorganizmai nužudomi dezinfekuojant paviršius.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose patalpos turi būti išvėdinamos prieš atvykstant vaikams ir ne rečiau kaip 2 kartus per dieną.
Pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo švietimo įstaigose taip pat rekomenduojame vėdinti kiekvienos pertraukos metu. Čia taip pat skatinama ne rečiau kaip du kartus per dieną valyti dažnai vaikų liečiamus paviršius.
R. Maceinaitė atkreipė neformalaus švietimo įstaigų ir būrelių vadovų dėmesį, kad jie itin atidžiai privalo laikytis apsaugos reikalavimų.
Pasak specialistės, to reikalaujama todėl, kad jei koronaviruso atvejis būtų nustatytas būrelyje, jis galėtų plisti per daug mokyklų, iš kurių į tą būrelį atėjo vaikai.
Geriau rankų plovimas nei dezinfekavimas
Kita svarbi priemonė – rankų higiena, kuri, anot, R. Maceinaitės yra pigiausia ir racionaliausia priemonė.
„Reikia pabrėžti, kad nei vaikai, nei suaugusieji neturėtų rankų plauti karštu vandeniu, nes karštas vanduo nuriebalina odą ir skatina jos pabrinkimą ir išsausėjimą“, – teigė R. Maceinaitė.
Specialistė pabrėžė, kad, jei yra galimybė, geriau plauti rankas, o ne tik dezinfekuoti rankas su dezinfekciniu skysčiu.
NVSC rekomenduoja, kad mokymo įstaigose būtų naudojamas skystas muilas, kad vaikai neliestų to pačio vieno kieto muilo.
Siūlo mokyklose nežaisti krepšinio
R. Maceinaitė teigė, kad veiksmingos priemonės yra ir atstumų laikymasis, kaukių dėvėjimas, mokymo proceso organizavimas taip, kad kontaktą turėtų kuo mažiau asmenų. Visgi, anot specialistės, reikia išlaikyti sveiką protą.
„Teko girdėti tokių dalykų, kad ugdymo įstaigos, siekdamos sureguliuoti pertraukų laiką mokiniams, labai nukelia pietų laiką ir tada mokiniai pavalgo tik po 6 valandų, o visą tą laiką būna išalkę arba bėga į šalia esančias maitinimo įstaigas. Reikia laikytis protingumo kriterijų“, – teigė R. Maceinaitė.
Pasak jos, NVSC dažnai sulaukia klausimų, kai turėtų būti organizuojamos fizinio ugdymo pamokos. R. Maceinaitė pasakojo, kad, kol lauke šilta, ten ir turėtų vykti pamokos. Taip pat svarbu apriboti vienu metu sporto saulėje sportuojančių klasių skaičius.
Specialistai rekomenduoja vengti žaisti kontaktinius žaidimus, tokius kaip krepšinis.
R. Maceinaitė atkreipė dėmesį, kad tiek tėvai, tiek mokytojai turėtų geriau informuoti vaikus apie apsaugos priemones, pavyzdžiui, kaukių dėvėjimą. Specialistė tėvams patarė vaikams duoti ne vieną kaukę, į kuprinę, dėl visa ko, įdėti papildomą veido apsaugos priemonę.
Mokyklų uždarymas – paskutinė priemonė
NVSC atstovės teigimu, mokyklos uždarymas turėtų būti paskutinė priemonė, norint stabdyti koronaviruso plitimą.
„Moksliniai tyrimai nustato, kad mokyklų uždarymas daro didžiulę neigiamą įtaką vaikams“, – pasakojo R. Maceinaitė.
Pasak jos, tai itin skaudžiai pasijaučia skurdžiau gyvenantiems vaikams, nes jie dažniausiai neturi visų mokymuisi reikalingų priemonių. Kitas neigiamas aspektas – vaikai nebendrauja tarpusavyje.
„Kai mokyklos uždaromos, sutrikdomi bendraamžių tarpusavio santykiai ir tokie pokyčiai gali būti siejami su depresija, kaltės jausmu ir pykčiu“, – sakė R. Maceinaitė.
Kitos problemos – padidėja internetinių patyčių rizika, padidėja smurto šeimoje rizika, tai daro neigiamą įtaką vaikų maitinimuisi, padidėja žalingų įpročių rizika, negalia turintys vaikai turi ribotas galimybes gauti kokybišką mokymą. Mokyklų uždarymas kenkia ir mokytojams ir tėvams. Tyrimai rodo, kad ir mokytojai, ir tėvai patiria didelį stresą.
