„Labai prašau Jūsų argumentuotai patvirtinti arba paneigti šią masiškai socialiniuose tinkluose skleidžiamą ir dalijamą informaciją. Ji sukėlė nerimo ne vienam, net ir tiems, kurie yra už skiepus, nes informacija grindžiama nuorodomis į autoritetingus tinklapius. Ji sukelia sumaištį pasiskiepijusiems, paskiepijusiems savo vaikus ar ketinusiems ateityje tai daryti“, – dėstė viena vakcinABC tinklapio skaitytoja.
Jos teigimu, labai trūksta autoritetingos, aiškios, argumentuotos ir pagrįstos moksliniais tyrimais informacijos apie skiepus.
„Aš iki šiol buvau už skiepus. Skiepijau ir save ir vaikus. Bet tokia informacija su nuorodomis sukelia labai didelę sumaištį, nerimą ir baimę.
Facebook’e plintantis tekstas yra toks: „Vakcinose rasti modifikuoti žmogaus vėžio genai. Įprastinės vakcinos genetinis sekos nustatymas atskleidė ištisą abortuoto vaiko genomą, kurio 560 genai yra susiję su vėžiu. Ne paslaptis, kad vakcinos paprastai kuriamos naudojant abortuotų žmogaus embrionų ląsteles, žinomas kaip MRC-5 ir WI-38. Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) atvirai išvardija kai kurias vakcinas, kuriose naudojamos šios „žmogaus diploidinės“ ląstelės, įskaitant Twinrix (hepatito A / hepatito B vakcina), ProQuad (nuo tymų, kiaulytės, raudonukės ir vėjaraupių viruso) ir Varivax (nuo vėjaraupių). JAV maisto ir vaistų administracijos (FDA) paskelbtuose vakcinų pakuotės lapeliuose, tokiuose kaip pvz „Varivax” atvirai pripažįstamas abortuotų žmogaus ląstelių linijų, tokių kaip MRC-5, naudojimas:
„Produkte taip pat yra likusių MRC-5 ląstelių komponentų, įskaitant DNR ir baltymus, taip pat neomicino ir galvijų veršelio serumo pėdsakų iš MRC-5 augimo terpės.“
„GlaxoSmithKline“ vakcinos „Priorix-Tetra“ (MMRV) tiekėjas taip pat atvirai pripažįsta žmogaus embriono ląstelių naudojimą:
„Kiekvienas viruso štamas gaminamas atskirai viščiukų embriono ląstelėse (kiaulytės ar tymų ) arba žmogaus MRC-5 diploidinėse ląstelėse (raudonukės ir vėjaraupių )“
Neseniai Italijos „Corvelva“ laboratorija atliko pilną šios ląstelės linijos MRC-5 , kuri tyčia buvo įtraukta į keletą vakcinų, genomo seką . Tai, ką jie rado, yra daugiau nei siaubinga. <…> 560 vėžio genų, nenormali DNR, potencialiai pavojingų genų „modifikacija“ – ir visa tai per skiepus injekuojama vaikams ir suaugusiems kasdien“, – rašė moteris.
Mokslininkė: susilpninti virusai išgryninami
Atsakydama į klausimą Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja, profesorė Aurelija Žvirblienė pabrėžė, kad antivakcininė propaganda toliau kelia sumaištį visuomenėje.
„Akivaizdžiai melagingi teiginiai apie neva vakcinų sudėtyje esančias abortuotų kūdikių ląsteles keičiami pseudomokslinėmis teorijomis apie vakcinose esančios priemaišinės DNR „grėsmes“ ir farmacininkų sąmokslą prieš žmoniją. Kai tiesmukas, grubus melas nebeveikia, tada griebiamasi efektyvesnio, per amžius išbandyto propagandos būdo – į didelį melo burbulą įmaišoma kruopelytė tiesos. Kad tas burbulas atrodytų dar didesnis, pažeriama nesuprantamų mokslinių terminų ir remiamasi „ekspertais“ bei „autoritetais“. Štai tokios manipuliacijos visuomenės sąmone šiuo metu vyksta socialiniuose tinkluose, kur plinta klaidinančios, gąsdinančios naujienos apie vakcinas.
Šį kartą klaidinančių naujienų šaltinis yra Italijos kompanija „Corvelva“, gerai žinoma savo antivakcinine veikla ir atvirai deklaruojanti šią savo misiją. Visuomenei skleidžiama žinia, kad vakcinų gamintojai sąmoningai įterpia į vakcinas „modifikuotus“, vėžį sukeliančius genus tam, kad vis daugiau žmonių sirgtų vėžiu ir būtų galima pasipelnyti parduodant vaistus nuo vėžio.
Manipuliuojama tuo faktu, kad vakcinų gamyboje naudojamos ląstelių linijos, išvestos iš žmogaus embriono ląstelių.
Tiesa yra tai, kad norint padauginti virusus reikalingos žmogaus arba gyvūnų ląstelės. Virusai yra tokie gyvi sutvėrimai, kurie negali daugintis vien mitybinėje terpėje, kaip gali bakterijos ar mielės. Virusams daugintis būtinos ląstelės. Kai kurie virusai yra itin „išrankūs“ ir nesidaugina gyvūnų ląstelėse, jiems reikia žmogaus ląstelių. Tam kuriamos ląstelių linijos – standartizuotos, stabilios, gerai apibūdintos žmogaus ląstelių kultūros, kurios auginamos in vitro, t.y., specialiuose induose su specialia mitybine terpe. Ląstelių kultūros dažniausiai kuriamos iš embrioninių arba iš vėžinių ląstelių, nes paprastos ląstelės nesidaugina in vitro“, – dėstė A. Žvirblienė.
Mokslininkė pabrėžė, kad žmogaus ląstelių kultūrų pasaulyje yra sukurta labai daug ir jos plačiai naudojamos ne tik virusams padauginti, bet ir kitiems tikslams – rekombinantinių baltymų kūrimui, vaistų toksiškumo tyrimams, įvairiems ląstelių tyrimams.
„Mokslinėse ir biotechnologinėse laboratorijose tai įprastas tyrimų objektas. Ląstelių kultūra MRC-5, skirta padauginti raudonukės virusą, buvo sukurta iš žmogaus embriono fibroblastų dar 1966 m. ir nuo to laiko naudojama virusams kultivuoti. Ląstelės MRC-5 yra diploidinės, kaip ir normalios somatinės mūsų organizmo ląstelės, t.y., jos turi dvigubą chromosomų rinkinį. Todėl nieko stebėtina, kad šiose ląstelėse aptinkama pilna žmogaus genomo seka, t.y., visų žmogaus chromosomų genominė DNR, kaip teigia kompanija „Corvelva“.Taip pat nieko stebėtina, kad tarp kitų genų buvo aptikta ir genų, potencialiai susijusių su vėžio vystymusi (onkogenų), nes jų yra kiekvieno žmogaus genome – nuo kūdikių iki senjorų. Mes visi turime tokių „vėžinių“ genų, bet apie juos nė neįtariame, nes šie genai būna neveiklūs.
Kuriant vakcinas, susilpninti virusai yra išgryninami iš ląstelių kultūrų – pašalinamos pačios ląstelės, ląstelių nuolaužos, ląstelių baltymai, RNR ir DNR. Šiuolaikinės gryninimo technologijos yra žymiai efektyvesnės už tas, kurios buvo naudotos prieš keletą dešimtmečių, tačiau net ir naudojant tobuliausius metodus vakcinose gali likti labai maži kiekiai (milijardinės gramo dalys) priemaišinės DNR iš ląstelių, naudotų virusų kultivavimui. Leistinas DNR ribas nustato tarptautinės biologinius preparatus kontroliuojančios organizacijos (Europoje – EMA). Vakcinų gamintojai privalo griežtai laikytis šių reikalavimų.
Spekuliacijos, kad vakcinose esanti priemaišinė DNR patenka į ląsteles ir sukelia mutacijas ar vėžinius susirgimus, neturi jokio mokslinio pagrindo. DNR negali taip paprastai patekti į ląsteles, tam reikalingos specialios technologijos. Mokslininkai tam naudoja sudėtingus molekulinės biologijos metodus – kuria genetinius vektorius, naudoja transfekcijos reagentus ir pan. Nėra nė vieno mokslinio įrodymo, kad patekę į organizmą (pvz., suleisti į odą, raumenis ar kraują) viengrandės ar dvigrandės DNR fragmentai būtų sukėlę kokius nors genetinius pokyčius ar vėžinius susirgimus. Tokie eksperimentai su gyvūnais buvo atlikti dar prieš porą dešimtmečių ir gauta vienareikšmė išvada, kad daugkartinės DNR injekcijos nei mutacijų, nei vėžinių susirgimų nesukelia“, – aiškinimus pateikė profesorė.
