„Gynybos fondas yra kuriamas. Vienas dar dalykas, kuris jį sudarys, tai savanoriški piliečių ir įmonių prisidėjimai. (...) Galbūt tai leis ženkliau nei virš 3 proc. investicijas į gynybą. O vėliau? Tai be abejo galima pildyti, nes nėra nubrėžta, kas specifiškai sudaro fondą“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė V. Mitalas.
„Ką aš noriu pasakyti, prieš visas tolimesnes diskusijas apie mokesčių pakeitimus, mes siūlysime ir primygtinai reikalausime, kad valstybėje jau esantys pinigai būtų protingiau perskirstomi. Mes šiek tiek savivaldybių biudžeto augimą panaudojome gynybai finansuoti. Bet manau, kad valstybės ar tų pačių savivaldybių biudžetuose yra ne iki galo per kalendorinius metus panaudojamų lėšų, kurias būtų protinga į gynybą nukreipti“, – aiškino jis.
Anksčiau Laisvės partija siūlė, kad gynybos poreikiams galima būtų perskirstyti savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį.
Politikas taip pat teigė, kad nors į Gynybos fondą įtraukti akcizai kurui kelia ūkininkų nepasitenkinimą, šios priemonės negalima atsisakyti. Anot V. Mitalo, žemės ūkis Lietuvoje yra tarp „labai privilegijuotų“ sektorių ir veikia ne pagal rinkos sąlygas.
„Traktorių suvažiavimui į Vilnių reikės atsispirti kažkaip. Nes mūsų politikai dažnai didžiuojasi, kad transformuoja Lietuvos ekonomiką, kuria aukštą pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas, bet kai suvažiuoja traktoriai dėl kažkokio dalyko, tai tada kai kurie politikai ima ne tik gąsdintis, bet ir atsiprašinėti“, – komentavo jis.
„Šio žanro reikės atsisakyti, įvertinant, kad žemės ūkis yra tarp labai privilegijuotų Lietuvos sektorių. Ir tam tikrų sąlygų žemės ūkyje prilyginimas prie kitų sričių bus reikalingas“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad Seimas priėmė Vyriausybės parengtą projektą, kuriuo siūloma įsteigti Valstybės gynybos fondą, nustatyti jo paskirtį, lėšų šaltinius, lėšų naudojimą, taip pat fondo valdymą ir jo pabaigą.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra akcentavusi, kad projektas reikalingas tam, jog būtų užtikrintas ne mažesnis kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimas krašto apsaugai.
Parlamentas pritarė pelno mokesčio tarifo padidinimui 1 proc. punktu, akcizų alkoholiui, tabakui bei saugumo ir CO2 dedamųjų visam kurui pakėlimui.
25 milijonai eurų fonde kasmet numatyti iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį, apskaičiuotą rengiant Lietuvos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą.
Fondo dalį sudarys 4,1 procento valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais, 7,1 proc. – 2026 metais bei 7,4 proc. – 2027 ir vėlesniais metais.
Anksčiau parlamentas pritarė dar metams pratęsti bankų solidarumo mokestį, planuojama, kad 2025 m. jis atneš 60 mln. eurų.
Iš viso Gynybos fondo sprendimai leis užtikrinti papildomą beveik 259 mln. eurų finansavimą 2025 m., daugiau nei 425 mln. eurų finansavimą – 2026 m. bei beveik 444 mln. eurų finansavimą 2027 m.