Dvejus metus gydyti žmonių negalinčio specialisto atstovai teismui pateikė naujų duomenų, kurie, anot advokatų, tik dar kartą patvirtina, kad chirurgas per operaciją neatliko jokių neleistinų veiksmų.
Ž. Saladžinską atstovaujantis advokatas Dalius Gintautas naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad teismui buvo pateikti nauji duomenis, kurie patvirtina chirurgo nekaltumą:
„Pateikėme naujus duomenis apie tai, kas tokių operacijų metu turi būti atlikta. Galiu dar kartą pakartoti, kad mano klientas nenusižengė numatytoms taisyklėms. Kalbame apie profesionalų specialistą, kuriam uždrausta verstis gydytojo praktika.“
Teismo nuosprendis
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad šių metų kovą Kauno apylinkės teismas Kauno klinikų chirurgą Žilviną Saladžinską pripažino kaltu dėl neatsargaus gyvybės atėmimo ir pareigų neatlikimo.
„Kauno apylinkės teismas asmenį pripažino kaltu dėl tarnybos pareigų neatlikimo ir neatsargaus gyvybės atėmimo“, – žurnalistams pranešė teismo atstovė Indrė Cvilikaitė. Jam skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė su pusantrų metų atidėjimu bei 753 eurų bauda.
Chirurgui taip pat dvejus metus uždrausta dirbti medicinos įstaigose. Kauno klinikos trims nukentėjusiesiems teismo sprendimu turės atlyginti 120 tūkst. eurų neturtinę žalą. Mirusios moters sugyventinis, jos sūnus ir anūkas teismo prašė priteisti dvigubai didesnę – 240 tūkst. eurų siekiančią – neturtinę žalą.
Ž. Saladžinskas teisme anksčiau sakė prisiimantis atsakomybę „žmogiškąja prasme“ ir dėl šios nelaimės labai išgyvenantis, bet taip pat pabrėžė, jog operacija buvo labai sudėtinga. Chirurgo advokatai teigė nematantys pagrindo mediką nuteisti ir siekė jo išteisinimo.
„Atimant iš žmonių teisę, kad būtų jų gyvybės išgelbėtos aukščiausios kvalifikacijos chirurgo, uždraudžiant chirurgui dvejus metus dirbti tokį darbą, natūralu, kad jeigu toks nuosprendis pasiliktų ir toliau, mano ginamasis nebegrįžtų į mediciną ir mes neturėtume tokio aukšto lygio specialisto“, – tuomet kalbėjo chirurgą atstovaujantis advokatas.
Prokurorė Auksė Lipkevičienė siūlė medikui skirti subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant tokiam pačiam laikotarpiui ir dvejus metus uždrausti dirbti medicinos įstaigose.
Operacija – nesudėtinga
Bylos duomenimis, 2015 metais chirurgas pacientei atliko storosios žarnos naviko šalinimo operaciją, tačiau prieš ją nepadarė visų būtinų tyrimų diagnozei patikslinti.
Per operaciją medikas pažeidė moters blužnį, išsivystė kraujavimas ir blužnis buvo šalinama, o šios procedūros metu pažeidus kasą, išsivystė ūmus kasos uždegimas ir pacientė mirė.
Pasak chirurgo, pacientei reikėjo pašalinti darinį žarnyne, kuris buvo užfiksuotas vienoje žarnyno pusėje, tačiau jau pradėjus operaciją, paaiškėjo, kad šis iš tiesų buvo kitoje vietoje.
Jis į anksčiau vykusį teismo posėdį atsinešė virškinimo sistemos schemą, kurioje rodė, kaip vyko operacija ir kaip keitėsi jos planas. Žarną teko šalinti šalia blužnies ir ji operacijos metu buvo pažeista.
Kadangi blužnies kraujavimo sustabdyti neįmanoma, o ji nėra gyvybiškai svarbus organas suaugusiam žmogui, ji yra šalinama. Vėliau paaiškėjo, kad operacijos metu buvo pažeista ir kasa, dėl ko išsivystė jos uždegimas, pasibaigęs pacientės mirtimi.
Mediko teigimu, po operacijos moters būklė buvo stabili, ji buvo stebima, o kasos pažeidimas jam buvęs netikėtas. Bylos duomenimis, medikas turėjo prieš operaciją atlikti kolonoskopiją. Tačiau jo paties teigimu, šis tyrimas yra pavojingas, o indikacijų, kad ją reikėtų atlikti, nebuvo.
„Nebuvo nė vieno žodžio, rodančio, kad žarnyno paruošimas buvo prastas“, – sakė Ž. Saladžinskas.
Bylos nagrinėjimo pradžioje apklausti mirusios pacientės artimieji pasakojo, kad jos mirtis buvo be galo netikėta, nes sveikatos problemų ji neturėjo, niekuo nesiskundė, buvo visiškai sveika.
Pas Ž. Saladžinską pacientė apsilankė, kai žarnyne radus polipų jis jai buvo rekomenduotas. Ją apžiūrėjęs medikas paskyrė operaciją. Naktį po operacijos vyras sakė sulaukęs iš ligoninės žinios, kad moters būklė kritinė, o netrukus po to ji mirė.
