Lietuvoje tūkstančiai senelių gyvena valstybės remiamuose ir privačiuose slaugos namuose, neįgaliųjų pensionatuose. Kai kurie jų jau tampa mirtino koronaviruso židiniais.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras (SADM) Linas Kukuraitis viešai pareiškė, kad šalies senjorų globos namai ėmėsi aukščiausių apsaugos priemonių ir yra atidžiai stebimi, bet protrūkio galimybės jis neatmeta.
„Yra kasdienė kontrolė, staigi reakcija. Matome, kad koronavirusas iki senelių namų jau artėja, yra vienas, kitas atvejis (...). Už nieką negalime garantuoti, nes darbuotojai įeina į globos namus ir, deja, tas virusas turi besimptomes formas“, – žiniasklaidai sakė jis.
SADM pavaldžiose įstaigose iki šiol nustatytas ne vienas koronaviruso atvejas: Nemenčinės globos įstaigoje „Senevita“, Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namuose Panevėžyje, Suvalkijos socialinės globos namuose Marijampolėje.
Pirmadienį pranešta, kad Antavilių pensionate nustatytas antras koronaviruso atvejis.
Tuo metu koronaviruso židiniais, kur užsikrėtę senyvo amžiaus ir kiti rizikos grupės žmonės vėliau mirė, tapo privatus Klaipėdos hospisas, Klaipėdos universitetinė, Ukmergės, Marijampolės, Panevėžio ligoninės.
Dar prieš karantiną, saugantis koronaviruso, slaugos įstaigos buvo uždarytos – čia atvykti gali tik darbuotojai, neleidžiama išeiti ir globotiniams, išskyrus išimtis, jei būtina išvykti į sveikatos priežiūros įstaigą.
Senoliams atneša lauknešėlius
Tai, kaip saugotis slaugos ir senelių namai, namuose slaugą teikiantys žmonės sužino iš rekomendacijų, teikiamų iš sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ministerijų, bet tai, kaip bendrauja, su, tarkime, aplinkiniais, nutaria patys. Tiesa, tiesioginis bendravimas apribotas, galimi tik lauknešėliai, kurie perduodami arba išsyk arba kitą dieną.
„Lankau patėvį Kauno slaugos ligoninėje, tiksliau, palieku lauknešėlius. Jam pablogėjo sveikata, tai iš privačių senelių namų perkėlėme į slaugos ligoninę. Senelių namai vos prasidėjus karantinui praktiškai užsidarė aplinkiniams, ėmėsi griežtų priemonių, slaugos ligoninė – taip pat. Štai nunešus kelis daiktus, palieku juos dubenėlyje prie durų, sesutės juos dezinfekuoja ir tik tada perduoda giminaičiui“, – pasakojo patėvį slaugos ligoninėje lankanti kaunietė Adelė.
Pasak moters, jai teko girdėti, kad kitose slaugos įstaigose ar senelių namuose siuntiniai iš artimųjų seneliams ir ligoniams perduodami tik kitą dieną, taip laukiama kol potencialūs virusai, jei tokių būta ant daiktų, išnyktų.
Socialinė darbuotoja papasakojo apie sudėtingą laiką
Slaugos ir senelių priežiūros darbas tokiu metu itin delikatus ir sudėtingas, su tuo sutinka ir Kaune senelius namuose slauganti socialinė darbuotoja Jūratė.
Nevyriausybiniame sektoriuje dirbanti moteris sako, kad rekomendacijos, kaip dirbti su slaugos namuose laukiančiais pacientais – prieštaringos. Iš sveikatos ministerijos gauti reikalavimai sako, kad reikia laikytis poros metrų atstumo, o iš socialinės apsaugos, kad masažai ir kitos procedūros – būtinoji pagalba.
„Darbuotojai bijo, nesupranta, kodėl senelius reikia masažuoti, nors jiems tokia pagalba tikrai nėra būtinoji, tai ne kūdikiai, kuriems masažai gali būti gyvybiškai svarbūs vystymuisi. Natūralu, kai kurie darbuotojai svarsto, ar negeriau šį pavojingą laiką palaukti namuose“, – sakė ji. Tiesa, moteris pripažino, kad senelių likimo valioje jie nepalieka, nors patys jaučiasi palikti valdžios.
„Daugiausia paramos gavome iš Laisvės TV per „Skurdo mažinimo tinklą“. Tai ir kaukės ir dezinfekcinis skystis ir kiti dalykai, o štai per Kauno savivaldybę iš kažkokios kitos iniciatyvos – 10 kaukių, su kuriomis dar ir buvome paprašyti nusifotografuoti“, – stebėjosi socialinė darbuotoja.
Pasak jos, skaudžiausia buvo, kai prieš kelias dienas paskambinus į koronaviruso liniją jiems buvo pasakyta, kad nevyriausybinių organizacijų darbuotojų patikros tvarka nėra aiški, gali tekti ir susimokėti už testą. Tiesa, po poros dienų viskas pasikeitė, socialiniai darbuotojai dirbantys su seneliais jau visi kviečiami skubiai tikrintis, darytis testus.
Moteris pasakojo, kad senelių ir ligonių priežiūros sferoje dabar įtampos laikas, daug kas su siaubu žiūri į tai, kas vyksta privačiame „Klaipėdos hospise“ ir Nemenčinės senelių namuose. Tokio scenarijaus nenorėtų niekas, todėl rūpinamasi ne tik, kaip fiziškai apsaugoti senelius ir ligonius, bet, kaip pasirūpinti apsaugos priemonės ilgesniam laikui, jei nutiktų kažkas netikėto.
Pūras: pavojų buvo galima išvengti
Na, o profesorius ir Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas Dainius Pūras įsitikinęs, kad dalies pavojų buvo galima išvengti tiesiog klausant profesionalų, kurie jau daug metų kalba apie slaugos namų, pensionatų ir kitų didesnių įstaigų skaidymą į mažesnius globos vienetus, žmonių perkėlimą gyventi į šeimynas ar globėjų šeimas, nepaliekant jų įstaigose, kuriose glaudžiasi po 200 ir daugiau žmonių.
„Yra daug žmonių, kurie yra uždaryti, gyvena pensionuose, ypatingai sergantys psichikos ligomis. Jau senai ragina tarptautinės organizacijos, kad neturi būti tokių uždarų įstaigų, kad šie žmonės turi teisę gyventi bendruomenėje, nors žinoma, juos reikia paruošti.
Bet vis tiek Lietuvoje 6 tūkst. žmonių gyvena tokiuose įstaigose. Jos, žinoma, šiek tiek buvo pagerintos, bet žmonės ten yra uždaryti. Dabar aiškėja, kad tos įstaigos pasaulyje tampa viruso židiniais. Kaip sakoma, prisižaista.
Dabar, žinoma, sunku kokias nors reformas greitai padaryti, bet net Rusijos valdžia svarsto, nes ten ypatingai daug tokių įstaigų, kreipėsi į žmones prašydami priimti tokių įstaigų gyventojus pas save į namus.
Pamažu jau suprantama, kad tokios įstaigos nėra gerai, o kiek metų mes jas protegavome. O štai dabar jos tampa užkrato židiniais“, – kalbėjo profesorius, prisimindamas atvejus, kai Ispanijoje ar Italijoje slaugos, pensionatų darbuotojai dar ir pabėgo iš savo darbo vietų, paliko globotinius mirti nuo viruso ar kitų ligų.
Jis tikina, kad karantinas ir krizė apnuogina nemažai problemų, kurios egzistavo ir iki šiol, bet dabar tampa itin aštrios.
Socialinę globą senjorams ir suaugusiems su negalia šalyje teikia 204 įstaigų, jose iš viso gyvena apie 13,3 tūkst. asmenų.
Apie 40 šių įstaigų yra pavaldžios socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, likusios privačios, kurių steigėjai – savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, bažnyčia.
Tiesa, kiek tiksliai senjorų gyvena slaugos namuose nėra žinoma, senelių globos namų duomenų bazė skelbia, kad visoje Lietuvoje tokių namų yra 102, o juose gyvena apie 5 tūkst. žmonių. Mažiausiuose gyvena vos 6 seneliai, o didžiausiuose spaudžiasi net 270 gyventojų.
Dar prieš karantiną, saugantis koronaviruso, slaugos įstaigos buvo uždarytos – čia atvykti gali tik darbuotojai, neleidžiama išeiti ir globotiniams, išskyrus išimtis, jei būtina išvykti į sveikatos priežiūros įstaigą.
Anot ministro, ministerijai pavaldžios įstaigos visiškai aprūpintos apsaugos priemonėmis – išdalinta per 100 tūkst. medicininių kaukių, respiratorių, dezinfekcijos ir kitų priemonių. Darbuotojų apsauga įpareigotos pasirūpinti ir visos likusios įstaigos ir, L. Kukuraičio žiniomis, „dar yra keletas įstaigų, kurios turi labai minimalius kiekius“ priemonių.
Ministerija sako, kad imtis minimų veiksmų saugantis koronaviruso buvo nurodyta dar vasario 27-ąją, kartu įpareigodamas, jei reikia, papildyti apsaugos priemonių rezervą.
Nurodymai duoti visoms ministerijai pavaldžioms socialinės globos įstaigoms bei Pabėgėlių priėmimo centrui. Likusios senoliams paslaugas teikiančios įstaigos yra privačios ar įsteigtos savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų – joms pateiktos tokios pat rekomendacijos.
Pasak ministerijos, pasireiškus koronaviruso simptomams, globos įstaigoms nurodyta imtis neatidėliotinų veiksmų: atskirti patalpas, tikrinti darbuotojus, dirbti pamainomis, tikrinti įstaigos gyventojus ir skelbti dar griežtesnį karantiną.
