Apie jo mirtį portalui naujienų portalui tv3.lt patvirtino profesoriaus dukra Vita Degutienė.
Moteris sakė, kad prieš kelias valandas sužinojo, kad jos tėtis, garsus gydytojas netikėtai sukniubo, būdamas Birštone.
„Mirtis visiškai netikėta.
Tikriausiai jam įvyko infarktas ar koks trombas – jis nukrito ir sukniubo“, – tv3.lt sakė V. Degutienė.
Šia žinia pasidalijo ir mirusio chirurgo kolega Renaldas Vaičiūnas.
„Buvai kolega ir šefu, juo ir liksi. Ilsėkis ramybėje“, – rašo R. Vaičiūnas.
Tikroji mirties priežastis yra nustatinėjama.
Prezidentas išreiškė užuojautą
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl profesoriaus Kęstučio Vitkaus mirties.
„Lietuva neteko ne tik profesionalaus mediko, bet ir kilnaus bei savo pašaukimui atsidavusio žmogaus. Profesorių Kęstutį Vitkų prisiminsiu kaip žmogų, kuris Sausio 13-osios naktį gelbėjo sužeistųjų prie Televizijos bokšto gyvybes, kaip žmogų, kuris buvo prisirišęs prie gimtinės ir ją be galo mylėjo. Linkiu stiprybės velionio artimiesiems ir kolegoms“, – rašoma šalies vadovo užuojautoje.
1952-aisiais gimęs K. Vitkus 1976-aisiais baigęs Vilniaus universitetą dirbo Respublikinėje Vilniaus klinikinėje ligoninėje, vadovavo jos Mikrochirurgijos skyriui, vėliau dirbo plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoju Santaros klinikose, 2013 – 2019 metais vadovavo šių klinikų Plastinės rekonstrukcinės chirurgijos centrui, kurį laiką buvo Lietuvos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos draugijos prezidentas.
K. Vitkus nuo 1985-ųjų atliko estetinės chirurgijos operacijas, 2004-aisiais įsteigė savo privačią kliniką.
K. Vitkus su tėvu Mečislovu Vitkumi atliko pirmąją Lietuvoje ir tuometėje Sovietų Sąjungoje mikrochirurgijos operaciją – sėkmingai replantavo nupjautus rankos pirštus.
Jis pirmasis persodino kaulo, antkaulio fascijos, nervų ir sąnario lopus su kraujagyslėmis.
K. Vitkus mikrochirurgijos metodus įdiegė ortopedijoje, traumatologijoje, onkologijoje ir plastinėje chirurgijoje. Paskelbė daugiau kaip 150 mokslinių straipsnių.
