Kaip teigia projektą teikianti Finansų ministerija, įgyvendinus pakeitimus vartotojui nebereikėtų atlikti dalies veiksmų – kreiptis į pradinį kredito gavėją dėl pažymos apie paskolos likutį. Taip pat procesas būtų nemokamas vartotojui.
Visgi, kredito davėjams paliekama teisė prašyti, kad vartotojas pateiktų išorinę nekilnojamo turto (NT) vertinimo ataskaitą, bet kai kuriais atvejais atlyginti susijusius kaštus.
Toks supaprastintas refinansavimo procesas būtų taikomas tais atvejais, kai nesikeistų refinansuojamos būsto paskolos likutis, įkeistas NT, neilgėtų likusi paskolos trukmė, taip pat refinansavimo metu nebūtų paskolos įmokų vėlavimo ir kitų požymių, kad kredito gavėjas gali turėti sunkumų, susijusių su skolinių įsipareigojimų vykdymu.
Anot Finansų ministerijos, padidinus paskolas turinčių vartotojų mobilumą tarp kredito davėjų, pagerėtų konkurencinė aplinka pagerėtų, nes kredito davėjai turėtų daugiau paskatų konkuruoti dėl tokių klientų. Be to, refinansavimo supaprastinimas leistų vartotojams savo iniciatyva siekti, kad būtų iš naujo įvertinta ir sumažinta jau turimos būsto paskolos palūkanų norma nekeičiant kredito davėjo.
Aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad šiuo metu Lietuvos NT kreditų rinka yra koncentruota, kelių didelių rinkos dalyvių suteiktų naujų būsto paskolų suma 2023 metais sudarė 77,4 proc. visų kreditų.
Taip pat institucija išskyrė refinansavimo kainos keliamas problemas. Anot ministerijos duomenų, vidutinės 100 tūkst. eurų būsto paskolos refinansavimas vartotojui šiuo metu gali kainuoti apie apie 1 tūkst. eurų.