„Šiandien galiu drąsiai sakyti, kad šis sprendimas palietė apie 4 tūkst. moksleivių, kurie neliko užribyje“, – pirmadienį per susitikimą su opozicine Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija sakė ministrė.
„Tai vidutinių gabumų moksleiviai, kurie išlaikę kitus egzaminus 70 ir dar daugiau pasiekę balų – biologijos ir kitų egzaminų – tiesiog neišlaikytas matematikos egzaminas užkerta kelią studijuoti aukštosiose mokyklose“, – tvirtino ji.
R. Popovienė pabrėžė, kad nepridėjus dešimties taškų, 60 proc. moksleivių, matematikos brandos egzaminą laikę B lygiu, būtų jo neišlaikę.
„Konstatuojame, kad 35 taškų (egzamino išlaikymo – BNS) kartelė per tuos metus buvo labai per daug pakelta, irgi be tam tikro nuoseklumo, tai atliepė egzaminų rezultatams“, – tvirtino ji.
Buvusi premjerė konservatorė Ingrida Šimonytė stebėjosi, kodėl tuomet reikėjo po dešimt taškų pridėti prie visų egzaminų, o ne tik matematikos.
Konservatorių Mindaugo Lingės teigimu, papildomų taškų pridėjimas daliai moksleivių sukelia neteisingumo jausmą, diskriminuoja gerai besimokančius moksleivius pažeidžia jų teises.
Anot jo, pažeidžiamas ir lygiateisiškumo principas, nes pernai baigę ir šiemet į aukštąsias mokyklas planuojantis stoti abiturientai papildomų taškų negaus.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius teigė, kad didesnis neišlaikiusiųjų skaičius buvo matyti daugelio egzaminų rezultatuose – istorijos, biologijos, geografijos, o ypač matematikos.
Anot jo, šiemet pasikeitus matematikos uždavinių struktūrai, juose nebeliko B lygio (lengvesnių – BNS) uždavinių.
„Buvo visi A lygio uždaviniai, ir tas neišlaikymas parodė, kad tie uždaviniai vaikams buvo per sunkūs, todėl kitais metais svarstydami, ką reikia pakeisti brandos egzaminų organizavimo tvarkoje, žiūrėsime, kursime naują duomenų bazę, kuri jau atitiktų daugiau reikalavimus“, – teigė jis.
Pasak R. Popovienės, šiemetinė abiturientų karta patyrė ypač daug pokyčių ir streso.
„Ši abiturientų karta buvo eksperimentų karta, kuri rengėsi egzaminams pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas, kuri rengėsi be vadovėlių, ir mes šiandien žinome, kad vienuoliktokai, dvyliktokai matematikos vadovėlių neturi pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas, kurie iš tiesų įėjo į laikotarpį, kur buvo labai daug įvairiausių pokyčių, reformų, kurie laikė pirmą kartą tarpinius egzaminus“, – tvirtino ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
