Pasak sveikatos apsaugos viceministro Daniel Naumovo, susitikimų metu su inovatyvios farmacijos pramonės atstovais vertinamos esminės problemos, susijusios su kompensuojamųjų vaistų prieinamumu, taip pat diskutuojama apie kylančius iššūkius dėl vaistų įtraukimo į kompensavimo sistemą proceso.
„Susitikimų tikslas yra išsigryninti problemas, trukdančias greitesniam vaistų prieinamumui, ir nustatyti priemones, kaip jas efektyviai išspręsti. Taip pat diskutuodami sieksime nuspręsti, kurios priemonės bus įgyvendinamos, bei priimsime bendrus sprendimus dėl prioritetų ir siektinų rezultatų“, – pranešime cituojamas viceministras.
Skelbiama, kad per pirmąsias diskusijas ministerijai ir farmacininkams pavyko išsigryninti esmines kliūtis, trukdančias greitesnį inovacinių vaistų prieinamumą. Nustatyta, kad šiuo metu Lietuvoje yra pateikiama per mažai paraiškų dėl vaistų kompensavimo – apie 30 proc. bylų nuo visų ES registruotų inovatyvių vaistų skaičiaus.
Taip pat susitikimo metu paaiškėjo, kad pateikiamos bylos vis dar yra vertinamos per ilgai, o skiriamas finansavimas iš PSDF nėra pakankamas, norint spręsti esamą naujų vaistų problemą šalyje.
Tačiau SAM pabrėžia, kad nepaisant esamų inovatyvių vaistų prieinamumo iššūkių, per pastaruosius metus pavyko pasiekti ir teigiamų rezultatų. Pasak ministerijos, palyginti su 2023 m., pernai į kompensuojamųjų sąrašus pavyko įtraukti beveik tris kartus daugiau inovatyvių vaistų, taip pat nuosekliai trumpėja paraiškų vertinimo trukmė, auga įvertintų paraiškų skaičius ir iš Rezervinio vaistų sąrašo į A sąrašą buvo įrašyta daugiausia vaistų per 7 metus.
„Matome teigiamą progresą, tačiau suprantame ir poreikį tobulinti vaistų vertinimo bei sprendimo priėmimo procesus, kad pacientus pasiektų kuo daugiau naujų ir veiksmingų vaistų“, – pažymi D. Naumovas.
Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė Jūra Smilgaitė taip pat teigia, kad Lietuvoje pastaruoju metu yra stebimi teigiami pokyčiai, sprendžiant inovatyvių vaistų prieinamumo problemą.
„Šiais metais ES ir Lietuvoje startavęs jungtinis sveikatos technologijų vertinimas turėtų užtikrinti greitesnius inovatyvių vaistų klinikinio vertinimo procesus bendrijos šalyse, tačiau tam, kad inovacijos greičiau pasiektų mūsų šalies pacientus, būtinas ir nacionalinio lygmens pasiruošimas“, – pranešime cituojama J. Smilgaitė.
Ministerija susitikimų sesiją su inovatyvios farmacijos pramonės atstovais planuoja pratęsti rugsėjį, įtraukiant pacientų organizacijas ir gydytojų bendruomenę.
ELTA primena, kad praėjusiais metais Vyriausybė savo programoje nurodė, jog SAM vadovybė gerins inovatyvių vaistų prieinamumą, parengs į paciento poreikius orientuotą vaistų politiką, kurios vienas iš pagrindinių tikslų – inovatyvių vaistų ir su jų vartojimu susijusių paslaugų prieinamumas.
Šių metų gegužės mėnesį SAM tvarką dėl siūlomų kompensuoti vaistų vertinimo supaprastino. Pasak ministerijos, pagal naujus reikalavimus ekonominio preparato vertinimo nereikia atlikti, jeigu siūlomo kompensuoti vaisto veiksmingumas nesiskiria nuo įprastos klinikinės praktikos arba jo kompensavimas itin nepadidins PSDF biudžeto išlaidų.
Taip pat galės būti atliekamas supaprastintas klinikinis vertinimas, kai teikiami kompensuoti iš esmės panašūs vaistai. Be to, naująja tvarka sudaromos galimybės teikti supaprastintas paraiškas ne tik dėl generinių, bet ir panašių biologinių vaistų.
Inovatyvių vaistų prieinamumo tyrimo W.A.I.T. 2024 duomenimis, Lietuva pagal inovatyvių medikamentų prieinamumą ir laikotarpį, per kurį jie įtraukiami į kompensuojamųjų sąrašus, atsilieka nuo daugelio ES valstybių. Iš 173 vaistų, kurie per tyrimo periodą buvo registruoti ES, Lietuvoje kompensuojamųjų vaistų sąrašuose šių metų sausio pradžioje buvo 28. Palyginimui, ES šalių vidurkis yra 80 vaistų.
Vertinant laikotarpį, per kurį inovatyvūs vaistai įtraukiami į kompensuojamųjų sąrašus, tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvoje šis procesas vidutiniškai trunka 869 dienas. Tuo metu Europos vidurkis yra 518 dienų, o greičiausiai vaistai pasiekia pacientus Vokietijoje – vos per 52 dienas nuo vaisto registracijos ES.
Tyrimo duomenis taip pat rodo, kad 2020–2023 m. Europos vaistų agentūroje registruoti 56 inovatyvūs onkologiniai vaistai, o iš jų daugiausia – 54 medikamentai – prieinami Vokietijoje, tuo metu Lietuvoje – tik 8. ES valstybių vidurkis siekė 28 vaistus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
