Tradiciškai rengiamos atminties eitynės į žydų žudynių vietas. Vilniuje bus einama iki Panerių memorialo, Vilniaus pakraštyje, Kaune – į IX forto muziejų.
Dešimtmetį vykstanti tradicinė pilietinė iniciatyva „Atminties kelias“ – tai kvietimas mokytojams su mokiniais prisiminti per Holokaustą sunaikintas Lietuvos žydų bendruomenes, kartu nueiti į masinių žudynių vietas tais keliais, kuriais žydai buvo varomi į paskutinę savo kelionę. Lietuvoje tokių vietų yra daugiau nei 200, teigiama Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinių okupacijų režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pranešime.
Eitynių dalyviai paprastai atsineša akmenuką su nužudyto asmens vardu, jį padeda masinių žudynių vietoje – taip parodydami, kad nužudytieji buvo ne skaičius, bet konkretūs žmonės su asmeninėmis istorijomis.
Trečiadienį įvairiose Lietuvos vietose bus skaitomi nužudytų žydų vardai. Tokie skaitymai numatomi choralinėje sinagogoje Vilniuje, Jonavos žydų genocido vietoje, Pakruojo rajone, Linkuvoje, kitur.
Trečiadienį Kauno IX forto muziejuje bus atidaryta paroda „Nacistinės Vokietijos mirties stovykla. Konzentrationslager Auschwitz“, parengta drauge su Lenkijos ambasada ir Lenkijos institutu Vilniuje. Joje pristatomi svarbiausi Aušvico stovyklos istorijos momentai, taip pat nacių judėjimo genezė bei specifiniai vokiečių teroro sistemos okupuotoje Lenkijoje elementai.
Lietuvos žydų genocido aukų diena minima rugsėjo 23 dieną. Tą dieną 1943 metais sunaikintas Vilniaus getas.
Antrojo pasaulinio karo metais nužudyta per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvoje gyvenusių žydų.
