Th. Eriksonas – švedų rašytojas ir verslo konsultantas, kurio knygas yra įsigijęs kas penktas švedas, o Skandinavijoje jis sugebėjo aplenkti net detektyvų meistrą Jo Nesbo. Didžiausias jo bestseleris yra į 40 kalbų išversta knyga „Aplink mane – vien tik idiotai“. Pasak autoriaus, ši knyga padeda pažvelgti į tarpusavio santykius, pažinti ir save, ir mus supančius žmones. Autoriaus nuomone, knyga padeda drastiškai sumažinti mūsų aplinkoje esančių idiotų skaičių.
Kad suprastume, ką nori pasakyti Th. Eriksonas, reikia suvokti žmonių elgesio skirstymo sistemą, kurią jis pristato knygoje „Aplink mane – vien tik idiotai“. Norint su ja susipažinti, knygos skaityti nebūtina, nors autorius tikrai ją jums rekomenduoja perskaityti.
Th. Eriksonas žmonių elgesį skirsto į keturis tipus: raudoną, žalią, mėlyną ir geltoną. Raudoni žmonės pasižymi noru dominuoti, viską valdyti. Jie visada nori laimėti ir jaučiasi geresni už kitus. Geltonieji staigiai ir karštai reaguoja į įvykius, jų visiškai nedomina rutina, jie nori būti įsitraukę į įvairiausias veiklas, kartais jų elgesys pasižymi impulsyvumu.
Žalio elgesio tipo žmonės yra ramūs, nemėgstantys pokyčių, dievinantys saugumą, mėgstantys komandinį darbą ir stengiasi vengti konfliktinių situacijų. Mėlynieji yra gana lėtos reakcijos, jie itin tikslūs, organizuoti ir pedantiški. Jie atsargiai imasi naujų veiklų, bet jas atlieka nepaprastai kruopščiai.
Su Vilniaus knygų mugėje viešėjusiu Th. Eriksonu susitikome sostinės Senamiestyje įsikūrusio viešbučio, kuriame jis apsistojęs, vestibiulyje. Galantiškas ir mandagus džentelmenas – toks pirmas įspūdis susidaro išvydus švedų rašytoją, kuris tvirtina, kad gali suteikti jums visus įrankius, leidžiančius pažinti jus supančius žmones ir išmokti, kaip reikėtų su jais bendrauti.
Kada jūs nusprendėte, kad norite rašyti apie bendravimą, žmonių santykius ir charakterio bruožus?
Aš jau daugelį metų konsultuoju įmones, jų vadovus ir nusprendžiau, kad ką aš darau kaip konsultantas, galima pritaikyti ir kasdien bendraujant su žmonėms. Taip pat laisvalaikiu rašydavau ir trilerius bei detektyvus, kuriuose taip pat naudojau tą spalvų sistemą. Žmonės man vis sakydavo, kad norėtų daugiau sužinoti apie žmonių elgesio grupavimą. Viskas susidėjo ir nusprendžiau, kad galiu apie tai parašyti knygą. Taip ir gimė „Aplink mane – vien tik idiotai“.
Savo knygose kalbate apie skirtingus žmonių charakterių tipus, kaip juos atpažinti ir kaip bendrauti su skirtingais žmonėmis. Ar viskas yra taip paprasta, kad tereikia perskaityti knygą ir jau žinai, kaip bendrauti?
Ne, tikrai ne. Tai yra tik teorinės žinios. Nieko naujo, mes visi žinome, kad žmonės yra skirtingi. Tačiau svarbu suprasti tuos skirtumus ir suteikti žmogui galimybę prisitaikyti bendraujant su skirtingais žmonėmis. Tu privalai treniruotis realybėje, kad sugebėtum gerai bendrauti. Neužtenka perskaityti knygą. Žinoma, tai gera pradžia, bet tai tik pirminis taškas, nuo kurio turi judėti į priekį.
Kiek laiko užtrunka, kol galima pasakyti, koks yra žmogaus elgesio tipas? Pusvalandžio, dienos, mėnesio?
Kai kuriuos žmones labai lengva priskirti kokiam nors tipui, vos po kelių sekundžių. Kai kada man užtenka tik žvilgtelėti į priešais mane einantį žmogų. Jei jis šypsosi, yra energingas, vien iš kūno kalbos galiu spėti, kad jis – geltonas. Kartais lengva nusakyti, kartais sunku. Nėra taisyklėse apibrėžto laiko tarpo, per kurį galima pasakyti.
Su kai kuriais žmonėmis reikia ilgesnio laiko. Ne mėnesio, bet bent jau kelių valandų. Reikia turiningo pokalbio, kad suprastum, koks tai žmogus.
Ar mes žmones galime priskirti tik vienam elgesio tipui? Ar žmogus gali būti šiek tiek geltonas ir šiek tiek mėlynas.
Tai lyg pyrago kepimas. Tu turi žinoti, kokius ingredientus naudoti. Kai kurie žmonės yra tik vienas ingredientas, kiti yra visų keturių ingredientų mišinys. Bet tu turi suprasti patį principą. Apie tai ir yra mano knyga, apie keturis pagrindinius principus, kuriuos realybėje galima jungti tūkstančiais būdų.
O jūs save kokiam tipui priskiriate?
Žmonėms sunku mane priskirti kuriam nors tipui, nes aš esu kelių jų mišinys. Mano charakteris man suteikė prabangą lengvai prisitaikyti prie kitų žmonių. Aš galiu būti analitiškas, aš galiu būti dominuojantis, bet galiu būti išklausantis ar įkvepiantis.
Knygoje jūs mokote ne tik kaip atskirti skirtingus žmonių elgesio tipus, bet ir rašote apie metodus, kurie gali padėti su skirtingais žmonėmis bendrauti. Ar jūs pats naudojatės savo patarimais?
O taip! Visą laiką.
Tik su nepažįstamais žmonėmis, ar ir su draugais bei artimaisiais?
Su visais. Jei turėčiau progą jus geriau pažinti, aš naudočiau tuos metodus ir bendraudamas su jumis. Bet pirmiausia tu turi pažinti save, kas tu esi.
Tai lyg kelionė. Jei kreipiesi į kelionių agentūrą ir sakai, kad norėtum nuvykti į, pavyzdžiui, Londoną, tavęs paklaus, iš kur išvyksite. Jei tu atsakai „ai, nesvarbu“, tik duokite man bilietą, taip niekas neveikia. Tau reikia dviejų taškų, kad galėtum juos sujungti ir tu visada esi tas pradžios taškas.
Jeigu žinai, koks tu esi ir jei išmoksti atpažinti kitus žmones, tuos metodus gali naudoti visą laiką. Kuo daugiau žinai, kuo daugiau supranti, tuo geriau gali bendrauti. Mano noras yra sumažinti konfliktų kiekį, nes šiandien yra daugybė atvejų, kai žmonės vieni kitų nesupranta. Dėl to mano knygos pavadinimas ir yra „Aplink mane – vien tik idiotai“. Aišku, tai ironiškas pavadinimas. Tačiau kartais žmonės taip jaučiasi.
Jei kitas žmogus manęs nesupranta, tai jis yra per kvailas. Tikriausiai, taip nėra. Tu tikriausiai esi idiotas žiūrint iš to žmogaus perspektyvos. Dėl to aš naudoju šią metodiką, kad sugriaučiau sienas tarp žmonių ir statyčiau tiltus.
Kokio elgesio tipo žmonių yra daugiausiai mūsų visuomenėje?
Yra daugybė statistinių duomenų. Aš negaliu tiksliai pasakyti, kokių daugiausiai yra Lietuvoje, bet tikriausiai ta pati padėtis kaip Švedijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir visame industriniame pasaulyje – daugiausia yra žalių. Tai žmonės, kurie ieško stabilumo ir saugumo. Nors yra intravertai, jie ieško santykio su kitais žmonėms. Jei jie nepatenkinti, tai jie garsiai to nereikš, nerėks, o tik susidės rankas į kišenes ir tyliai paniurzgės po nosimi.
Norėčiau su jumis pažaisti žaidimą, kuris susijęs su jūsų aprašomais metodais. Aš jums sakysiu žymiausių politikų pavardes...
... o Dieve (juokiasi).
... o jūs man pasakysite, kokiam elgesio tipui, jūsų nuomone, juos galima priskirti. Jūs tikriausiai jų asmeniškai nepažįstate....
Tikriausiai ne (šypsosi).
...bet kaip jums atrodo iš jų viešo kalbėjimo, bendravimo su publika. Tai pirmasis būtų JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Tikėjausi, kad jį paminėsite (juokiasi). Jis yra didžiulis narcizas, tad sakyčiau, kad jam būdingiausias būtų raudonas elgesio tipas. Jis dominuojanti asmenybė, kuriai nelabai rūpi kiti žmonės.
Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas.
Pradėkime nuo to, kad, aš manau, kad jis yra visiškas kvailys. Bet čia jau kita istorija. Sakyčiau, kad jį galima priskirti geltonam elgesio tipui. Jis praveria burną ir iš jos pasigirsta kažkokia nesąmonė.
Manau, kad jis pats dažnai nežino, ką pasakys, o kai pasako kažkokį absurdišką teiginį, stengiasi, kad jis atrodytų teisingas ir skambėtų gerai.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Mėlyna. Juk ji vokietė (juokiasi). Dauguma vokiečių yra mėlyni. Ji rami, turi akmeninį veidą ir nuosekliai dirba daugybę metų.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Raudonas, visiškai raudonas! Rimtai dominuojantis. Vienareikšmiškai taip.
Tai ar politikui geriausia būti raudonam?
Patiems politikams taip, tačiau žmonėms tikriausiai ne. Aš stengiuosi nekalbėti apie politiką, nes tai puikus būdas susirasti daug priešų...
Raudonas elgesio tipas reiškia, kad žmogus yra dominuojantis, orientuotas į užduotis ir pasiektą rezultatą. Tokie žmonės gana lengvai kopia karjeros laiptais, bet ne dėl to, kad jie yra geriausi lyderiai. Ne, jie yra aršiausi lyderiai. Jie alkūnėmis prasiskina sau kelią iki aukščiausių pozicijų. Kuo aukštesnė pozicija organizacijoje, tuo daugiau ten raudono elgesio.
Praėjusiais metais į lietuvių kalba buvo išversta kita jūsų knyga „Aplink mane – vien tik psichopatai“. Ar tikrai tiek daug psichopatų mūsų visuomenėje?
Žiūrint, kokiais skaičiavimais remsimės. Pramoninėje visuomenėje turėtume kalbėti apie tai, kad yra nuo 2 iki 4 proc. psichopatų. Kiek Lietuvoje gyventojų?
Apie 3 milijonus.
Tai paskaičiuokime. Jei vienas procentas yra apie 30 tūkst., tai... Lietuvoje yra apie 90 tūkst. psichopatų. Gana daug, ar ne? Kur jie slepiasi? Aš nežinau. Tikiuosi, kad ne šiame kambaryje (juokiasi). Tačiau tiesa yra tokia, kad jie yra visur, jie atrodo kaip aš ar jūs. Jūs negalite iš karto pasakyti, kaip atrodo psichopatas.
O gal jūs esate psichopatas?
Tikiuosi, kad ne (juokiasi). Jei sau užduodi klausimą, ar aš esu psichopatas, tai dažniausiai garantuoja, kad tikrai toks nesi. Psichopatai apie tai net nesusimąsto. Jie galvoja, kad jie yra mitybos grandinės viršūnėje, jei tu pastosi jiems kelią, jie tave sunaikins. Galbūt ne tiesiogine to žodžio prasme, nors kartais ir tiesiogine, o tokie psichopatai sėdi kalėjimuose. Duomenys rodo, kad Švedijos kalėjimuose apie 25 proc. kalinių yra psichopatai. Taip pat nustatyta, kad 10 proc. yra įmonių vadovai.
Tai tie žmonės nežino, kad jie tokie yra?
Jie apie tai visiškai nemąsto. Vilkas negalvoja, kad jis yra vilkas. Jis galvoja, kad jis yra plėšrūnas, geriausias iš visų.
Psichopatai mąsto visiškai kitaip nei jūs ar aš, mes negalime įsijausti į jų padėtį. Jie turi visiškai kitokią smegenų struktūrą, tai rodo ir jų smegenų kompiuterinės tomografijos nuotraukos. Emocinis smegenų centras stokoja kai kurių dalių. Jie nejaučia empatijos, jie niekada nieko nesigaili, jie praktiškai niekada nejaučia streso. Tokie žmonės nieko nebijo, nes galvoja, kad yra pavojingiausi žmonės, esantys kambaryje.
Pavojingiausi yra protingieji psichopatai, o kvailiai sėdi už grotų. Jei kvailas psichopatas ant jūsų riešo pamatys laikrodį, kuris jam patinka, tai jis tiesiog voš jums per galvą ir pasiims tą laikrodį. Protingas psichopatas pasakys, kad jam patinka jūsų laikrodis ir privers jus tą laikrodį atiduoti. Tai nėra vagystė, tai manipuliacija. Dėl to jie yra bankininkai. Arba bent jau dalis jų (šypteli).
Kai kurie iš jų tampa politikais?
Tikrai taip.
Balandį Švedijoje pasirodys naujausia jūsų knyga „Aplink mane – vien tik nesėkmės“. Ar savo gyvenime patyrėte daug nesėkmių?
O taip... Daugybę. Jūs net neįsivaizduotumėte. Tiek daug dalykų pasisuko visiškai netinkama linkme man.
Ko tos nesėkmės jus išmokė?
Na, aš išgyvenau pačias blogiausias dienas savo gyvenime, tačiau dabar man sekasi gerai. Yra daug žmonių, kurie, nors ir kenčia, bet jau išgyveno blogiausias dienas savo gyvenimuose. Aš išmokau, kad būtina susitaikyti su nesėkmėmis. Mano nuomone, kuo daugiau nesėkmių patiri, tuo stipresnis tampi.
Aš siūlyčiau žmonėms nebandyti išvengti nesėkmių ar pabėgti nuo jų. Nes toks yra gyvenimas ir nieko negalima pakeisti. Niekas negali praleisti nesėkmių. Tai neįmanoma, nebent užsidarytum tarp keturių sienų ir niekur neitum. Gal taip apsaugotas ir gyventum kokius 100 metų, bet ar tai tikrai yra toks gyvenimas, kokį norėtum nugyventi. To niekas nenorėtų.
Dėkoju už pokalbį.
