Įprastai pabėgėlių vaikai ugdomi bendrojo ugdymo mokyklose, tačiau neteisėtai sieną kirtusių migrantų iš Baltarusijos mokymas numatytas gyvenamosiose stovyklose: Rukloje ir Pabradėje.
J. Lukošiaus duomenimis, abejose stovyklose jau gyvena po 60 mokyklinio amžiaus vaikų, tačiau neabejoja, kad šis skaičius dar augs.
„Tie asmenys, kurie atvyksta į Lietuvą, neturi dokumentų, dalis iš jų teigia, kad jie – mokyklinio amžiaus, bet atliekant tyrimus tenka išsiaiškinti, kad jie yra pilnamečiai. Dėl to tas skaičius turėtų išaugti ir tikėtina, kad išaugs. Šiek tiek užtrunka išsiaiškinti, kurie asmenys yra to mokyklinio amžiaus“, – teigia jis.
Nei pasienio savivaldybėse, nei kitose stovyklose šių vaikų ugdymas kol kas neplanuojamas. Kancleris praneša, kad išaugus neteisėtai sieną kirtusių mokyklinio amžiaus vaikų skaičiui, šis sprendimas bus svarstomas.
„Jei tose dvejose vietose nebetilptų, tikėtina, kad galėtų atsirasti ir trečia vieta. Jeigu būtų priimtas kitoks sprendimas, apskritai, išskaidyti migrantus, mes turėtume kaip Švietimo, sporto ir mokslo ministerija prie to prisitaikyti su ugdymu. Tačiau šiuo metu mes planuojame, kad tai vyktų būtent stovyklose, kuriose būtų sudaromos mobilios mokytojų grupės“, – paaiškina J. Lukošius.
Kancleris: migrantų ugdymas – ne naujiena, tačiau situacija skiriasi
J. Lukošius pabrėžia, kad teisės aktai reglamentuoja, kad Lietuva įsipareigoja ne vėliau nei per tris mėnesius nuo migrantų atvykimo dienos pradėti mokyklinio amžiaus vaikų mokymą.
Kadangi dauguma jų atvyko liepos mėnesį, jų ugdymas startuos ne rugsėjo, kaip mums įprasta, bet spalio 1 d.
Skirsis ne tik mokslo metų pradžia, bet ir pamokų pradžios laikas: jos prasidės tokiu laiku, kokiu yra įpratę didžioji dalis migrantų vaikų.
„Čia yra lankstu. Reikia įvertinti ir kultūrinius skirtumus. Tam tikrose kultūrose anksti pradėti mokytis nėra toks nusistovėjęs dalykas, tai šioje vietoje būtume lankstūs. Prisitaikytume ir prie mokytojų, ir prie centrų darbo laiko, ir prie pačių mokinių įpročių, todėl pakankamai lanksčiai turėtume organizuoti“, – teigia kancleris.
Anot kanclerio, šalis jau yra susidūrusi su užsieniečiu mokymu, tačiau pastebi, kad situacija kiek skiriasi nuo tos, su kuria jau buvo susidurta.
„To priežastis – didesnis vaikų skaičius“, – įvardija J. Lukošius.
Tikslas – išmokyti lietuvių kalbos
Pirmaisiais metais migrantų stovyklose bus sudaromos išlyginamosios klasės – visi metai bus skirti lietuvių kalbai – jos pažinimui.
„Pirmąjį semestrą mokysis tik lietuvių kalbos, antrąjį semestrą mokysis lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, geografijos, pilietinio ugdymo ir kitų bendrųjų dalykų sąvokų lietuvių kalba. Visi metai yra skirti lietuvių kalbai“, – nurodė J. Lukošius.
Anot jo, mokyti vaikus, kurie moka tik savo gimtąją kalba, neturėti didelis iššūkis, nes specialistai jau ne vienerius metus taiko tą pačią metodiką: „Ja tinka mokyti tiek lietuvių kalbos mokytojai, tiek pradinių klasių mokytojai, tiek užsienio kalbų mokytojai, nes jie yra labiausiai įgudę tokiose aplinkose dirbti“, – pasakoja kancleris.
Kanclerio teigimu, vienas mokytojas kasdien mokys 2 klases po 15 vaikų. Kiekvienai klasei vyks po tris pamokas per dieną darbo dienomis.
Pamokų metu tikimasi apsieiti ir be papildomų vertėjų: „Jeigu būtų kokia kritinė situacija, tai įmanoma ją spręsti. Tačiau patirtis buvusi iki šiol tikrai rodo, kad dviem asmenims nepavykus susišnekėti, atsiranda trečias, kuris padeda tarpininkauti ir bendromis jėgomis žmonės susikalba net ir neturėdami sąlyčio per vieną, visų suprantamą kalbą. Tai tikrai nėra nauji dalykai, jie yra sprendžiami“, – pasakoja J. Lukošius.
Išmokę lietuvių kalbos kitais metais šie vaikai galės mokytis bendrojo ugdymo mokyklose, su kitais vaikais: „Tačiau migrantų ugdymo patirtis rodo, kad iki šiol buvusiais atvejais tik apie 5 proc. vaikų išlieka švietimo sistemoje ilgesnį laiką. Likę – pasitraukia iš Lietuvos“, – pasakoja J. Lukošius.
Mokyklose – be kompiuterių
Migrantų vaikų ugdymas gyvenamosiose stovyklose nusimato daug pigesnis nei įprastose bendroje ugdymo mokyklose. Skaičiuojama, kad per metus vieno vaiko mokymas galėtų kainuoti apie 2000 eurų.
„Stovykloje mokymas paprastesnis.<…> Net įvertinant tai, kad mes norėtume tiems mokytojams, dirbantiems mokyklose, skirti ir priedus už darbą, net ir tokiu atveju vieno vaiko mokymas metams galėtų kainuoti apie 2000 eurų. Mes norėtume, kad tai (priedai mokytojams – aut. past.) siektų apie 30-50 proc.“, – nurodo kancleris.
Naujos įrangos šių vaikų mokymui pirkti neplanuojama, kompiuterių ir interneto šie vaikai taip pat neturės. Visas reikalingas inventorius bus paskolintas iš aplinkinių mokyklų.
„Savivaldybės sutiko, nes tokio inventoriaus yra, tai jokių pirkimų nedarome, kompiuterių irgi nepirksime. Tai didžiausios išlaidos, kurios bus susijusios su mokymu – atspausdinti medžiagą, tai reikės popieriaus ir spausdintuvo“, – sako J. Lukošius.
Į klases vaikus skirstys pagal amžių
Kadangi nėra žinomi migrantų vaikų sugebėjimai, vaikus į klases planuojama skirstyti pagal amžių.
„Galima įsivaizduoti, kad tam tikro amžiaus vaikai savo amžiaus grupėse ir geriau jaučiasi, ir mokytojams yra geriau prisitaikyti“, – pasakoja J. Lukošius.
Anot jo, jei stovykloje dirbs pradinių klasių mokytojai, jiems su mažesnio amžiaus grupe bus lengviau dirbti: „Tai šioje vietoje galėtume būti lankstūs, bet amžius yra tas kriterijus, pagal kurį galėtų būti skirstomos grupės“, – nurodo kancleris.
