Medininkuose ketvirtadienį pristatytas tolimesnis migrantų apgyvendinimo planas.
Pasak vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės, atsiranda du centrai, kurie rūpinsis migrantų apgyvendinimu.
Kadangi apie pusė į Lietuvą patekusių migrantų yra pažeidžiami asmenys, suderinta, kad už dalį jų bus atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Už kitus bus atsakingas Mega užsieniečių apgyvendinimo centras.
Nuspręsta, kad SADM rūpinsis Ruklos centru ir Naujininkuose esančiais laikinaisiais apgyvendinimo namais. Čia ketinama apgyventinti iki 900 asmenų. Tai, pasak ministrės A. Bilotaitės, bus labiausiai pažeidžiamos grupės – vaikai, besilaukiančios moterys ir kiti pažeidžiami asmenys.
Mega užsieniečių registracijos centras rūpinsis Medininkų stovykla. Čia turėtų būti apgyvendinti 800 asmenų, šiuo metu čia gyvena 600 asmenų. Mega taip pat rūpinsis Pabradės užsieniečių registracijos centre apgyvendinatais asmenimis. Planuojama, kad šis centras bus išplėstas iki 1000 asmenų. Šiose vietose bus apgyvendinti nepažeidžiamų grupių asmenys.
Žmonės, kuriems prižiūrėti reikalingas sustiprintas saugumas, bus įkurdinti Kybartų pataisos namų patalpose.
Rūdninkai, kur dabar gyvena vieniši vyrai, bus pertvarkyti. Ten bus pastatyti moduliniai nameliai.
„Ieškome tolimesnių sprendimų, vertiname kitas turimas patalpas. Turime būti pasiruošę rįvairioms situacijoms. Yra atnaujintas konkursas dėl modulinių namelių nuomos ir paslaugų įsigijimo. Tikimės, kad jeigu prireiks visi mūsų sprendimai padės mums suvaldyti situaciją su apgyvendinimu“, – sako A. Bilotaitė.
Pasak A. Bilotaitės, priimant sprendimą apgyvendinti migrantus Vilniuje, buvo kalbėtasi su savivaldybe ir bendruomenėmis.
SADM viceministrė: vaikai bus mokomi lietuvių kalbos
SADM viceministrė J. Jakštienė sako, kad pažeidžiamų asmenų yra maždaug pusė iš visų atvykusių asmenų. Iš viso vaikų iki 9 m. amžiaus vaikų yra apie 500. Vaikų iki 3 m. Lietuvoje yra apie 200.
„Tokio amžiaus vaikai gyvena palapinėse, vėstančiose oro sąlygose. Reikėtų sudaryti jiems geresnes sąlygas“, – savo J. Jakštienė.
Bendrai iki 18 m. amžiaus vaikų Lietuvoje yra 1300. Tarp jų yra ir tokių, kurie yra atvykę be artimųjų. Tokių vaikų yra apie 50. Maždaug 10 jų yra iki 16 m. amžiaus.
Paminėtina, kad yra atvykusių ir nėščių moterų. Viena jų jau pagimdė.
„Yra apie 14 negalią turinčių asmenų. Negalia vertinama pirmu žvilgsniu, pirmu vertinimu. Kol kas negalima pasakyti, ar ji yra sunki, ar lengva. Kai kuriais atvejais galime įžvelgti, kad negalia yra cerebrinio paralyžiaus atveju. Turime atvejų, kai šeima ant rankų atsineša cerebriniu paralyžiumi sergantį vaiką. Tos šeimos turi sulaukti tinkamos pagalbos“, – sako J. Jakštienė.
Vilniaus rajone planuojama apgyvendinti apie 400 asmenų.
„Kai kalbame apie pažeidžiamiausius asmenis, būtina kalbėti apie paslaugas. Yra suformuotas bazinių paslaugų paketas“, – komentuoja J. Jakštienė.
Pasak jos, SAM organizuoja mobilias komandas, kurios lankysis migrantų apgyvendinimo centruose. Bus vertinama migrantų sveikatos būklė.
Be to, kalbama ir apie atvykusių vaikų švietimą.
„Kadangi prasideda mokso metai, visi vaikai turi teisę į švietimą, organizuojamos pirmosios šveitimo pamokos. Visi vaikai bus mokomi lietuvių kalbos, vaikams organizuojamas užimtumas, ne tik vaikams, bet ir visiems migrantams. <…> Organizuojami kultūrinės mediacijos projektai, Kultūros ministerija dirba su bendruomenėmis“, – sako J. Jakštienė.
Raudonojo kryžiaus vadovė Meidė: prioritetai dėliojami teisingai
Lietuvos Raudonojo kryžiaus vadovė K. Meidė teigia, kad šiuo metu su migrantais dirba devynios nevyriausybinės organizacijos. Savanoriams talkina maltiečiai ir Caritas.
Kaip pastebi K. Meidė, šiuo metu situacija yra pagerėjusi. Bendradarbiaujama su ministerijomis, atsižvelgiama į migrantų poreikius.
„Priotitetai buvo teisingai dėliojami. Pirma, rasti stogą virš galvos., maistą, toliau sveikatos problemos. Visi pagrindiniai klausimai baigia iišsispręsti, mobilių komandų gydytojai važinėja po stovyklas ir žmonės gauna medicininę pagalbą“, – sako K. Meidė.
Didžiausias rūpestis buvo palapinės ir šaltėjantys Lietuvos orai. Šiandien gautas atsakymas, kru kokia dalis žmonių bus apgyvendinta žiemai artėjant. Pasak K. Meidės, tai nevyriausybinėms organizacijoms buvo pats svarbiausias klausimas.
K. Meidė pabrėžė, kad šiuo metu palapinėse vis dar gyvena dalis migrantų, tad vis dar skatinama prisidėti ir padėti sprendžiant problemą.
VSAT perima tris objektus
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas teigė, kad migrantų apgyvendinimo klausimai bus sprendžiami centralizuotai. Tam yra daromi atitinkami strūktūriniai pakeitimai.
Šiuo metu taip pat yra skaičiuojami VSAT poreikiai.
„Kalbu apie finansinius poreikius, žmogiškųjų išteklių poreikį. VSAT perima papildomai objektus, VSAT bus atsakinga už apgyvendinimą trejuose objektuose – Medininkų moduliniai nameliai, užsieniečių registracijos centras bei Kybartų apgyvendinimo patalpos“, – sako R. Liubajevas.
Šiuo metu, kaip vertina VSAT vadas, situacija gerėja. Neteisėtų migrantų mažėja, jie iš pasienio užkardų yra keliami į Meidninkų modulinių namelių stovyklą. Artimiausiu metu planuojama pradėti migrantus perkelti į užsieniečių registracijos centrą.
Siekiama kuo greičiau migrantus apgyvendinti šiltose patalpose.
Migracijos departamentas: 89 migrantai jau yra išvykę
Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė sako, kad departamento specialistai vis dar lankosi migrantų stovyklose. Kitą pirmadienį planuojama atvykti į Medininkus, čia darbas turėtų būti baigtas – turėtų būti surinkti visi prieglobsčio prašymai, tęsis jų nagrinėjimas.
„Dirbame su migrantais, kurie nesiprašė prieglobsčio. Dėl jų yra priimami sprendimai išsiųsti arba grąžinti. Šią savaitę 7 tokius priėmėme, bus ir daugiau. Šiai dienai yra jau 89 užsieniečiai, kurie vienokiu ar kitokiu būdu išvyko iš Lietuvos į savo kilmės valstybę, turime 33 užsieniečius, kurie parašė prašymus leisti grįžti savo noru pasinaudojus 300 eurų išmoka. Taip pat, mane pasiekė informacija, kad ši tendencija tęsis, nes yra nemažai užsieniečių, galvojančių grįžti savo noru“, – spaudos konferencijoje kalbėjo E. Gudzinskaitė.
Dėl prieglobsčio prašymų, pasak Migracijos departamento vadovės, naujienų nėra. Visi sprendimai – nesuteikti prieglobsčio.
„Jie yra skundžiami, baigtis ta pati – tie žmonės turės būti išsiųsti. Šiandien apie 250 sprendimų galutinių priimtų. Kadangi baigiame mobilių grupių darbą, didinsime apimtis su prieglobsčio prašymais. Naujai priimti žmonės atlikinėja apklausas, pradeda dirbti savarankiškai“, – sako E. Gudzinskaitė.
Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet neteisėtai pateko daugiau nei 4 tūkst. migrantų. Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija.
