Prokuratūra kaip kyšį traktuoja koncerno paramą jo įkurtai viešajai įstaigai „Taikomosios politikos institutas“.
Duodamas parodymus teisme buvęs politikas ketvirtadienį teigė, kad „MG Baltic“ paramą institutui teikė nuo 2010-ųjų, o „MG Baltic Media“ 2015-aisiais skirti 8700 eurų buvo „paskutinė kada nors Taikomosios politikos institutui skirta parama“. Jis pats apie koncerno sprendimą skirti paramą sakė nieko nežinojęs.
Pasak Š. Gustainio, šios lėšos išleistos tik instituto veiklai. Buvęs politikas tikino pabrėžęs instituto vadovams, kad parama būtų priimama ir naudojama tik griežtai laikantis įstatymų.
„Kaltinimai man – laužti iš piršto, – teisme sakė Š. Gustainis. – Niekas su manimi nieko nederino ir nieko neprašė“.
Vyriausioji rinkimų komisija yra pripažinusi, kad „Taikomosios politikos instituto“ 2016-ųjų sausį-balandį organizuoti mokymai „Ready to Win", kuriuose didžiausią mokymų dalyvių dalį sudarė Liberalų sąjūdžio nariai, buvo daugiau nei 45 tūkst. eurų vertės nepiniginė auka šiai partijai.
Š. Gustainis sako, kad prokurorų bandymas sieti šį renginį ir su metais anksčiau institutui skirta „MG Baltic“ parama yra neteisingas. Šiame renginyje jis sakė ir pats skaitęs pranešimą apie savo ankstesnę patirtį dalyvaujant rinkimuose, o tai, jo manymu, „niekaip nepažeidžia įstatymo“.
„Kokiam fantastikos mėgėjui reikia būti, kad 2015-aisiais iš „MG Baltic“ gauta 8700 eurų parama gulėjo metus laiko, kol buvo panaudota projektui?“, – stebėjosi jis.
Komentuodamas kaltinimus, kad „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio prašymu už jo įsteigtam institutui skirtą paramą registravo Vartojimo kreditų įstatymo pataisas, jis teigė, kad teisėsauga konservatoriams ir liberalams taikė dvigubus standartus.
Konservatorė Irena Degutienė ikiteisminio tyrimo metu teisėsaugai tvirtino, kad Seimo narys Laurynas Kasčiūnas jos „netiesiogiai prašė paramos“ R. Kurlianskiui naudingai pataisai. Pats L. Kasčiūnas teisme tikino tik domėjęsis situacija.
Teisme anksčiau liudijęs konservatorius Mantas Adomėnas patvirtino, kad susitikime su R. Kurlianskiu 2016 metų kovą domėjosi galimybe gauti finansinės paramos.
„Matyti, kad jie ir atliko minimus veiksmus – prašė paramos. Bet jie byloje – liudytojai. Jokio esminio skirtumo tarp savęs ir jų, kaip partinė priklausomybė, aš nematau“, – piktinosi Š. Gustainis.
Pataisą jis sakė nusprendęs registruoti, nes perskaitė Vyriausybės išvadą, kad svarstomas Seime svarstomas projektas gali pažeisti kitus teisės aktus.
Su R. Kurlianskiu jis sako susipažinęs 2006-2007 metais, steigiant Liberalų sąjūdį. Š. Gustainis patvirtino, kad yra dirbęs koncerno valdomoje „Alfa Media“ apie trejus metus, iki 2014-ųjų pabaigos, taip pat epizodiškai – 2006-aisiais.
„Santykiai (su R. Kurlianskiu – BNS) buvo dalykiniai, darbiniai, nesimatydavome kiekvieną dieną, netgi kartais savaitę“, – tikino jis.
Pasak Š. Gustainio, 2015-aisiais susitikimuose su R. Kurlianskiu tik kalbėjosi apie politines, partijos vidaus aktualijas, o teisėsaugos slapta darytuose įrašuose „nėra užfiksuota nė vieno žodžio apie kokią nors paramą institutui“.
„Nė vieno susitikimo metu apie Vartojimo kredito pataisas kalbos nebuvo“, – pabrėžė jis.
„Kyla klausimas – kaip man gintis nuo tokių absurdiškų kaltinimų?“, – klausė buvęs politikas.
Į prokuroro klausimus neatsakinės
Klausimus kaltinamajam teisme norėjo užduoti ir prokuroras Justas Laucius, tačiau Š. Gustainis jų atsisakė, motyvuodamas, kad prokuroras yra šališkas. Prokuroras bandė perduoti klausimus teismui, tačiau teisėja, paprieštaravus kaltinamųjų advokatams, jų nepriėmė.
„Atsisakiau (atsakyti į prokuroro klausimus – BNS) dėl jo šališkumo, dėl jo noro patraukti kitus asmenis atsakomybėn. Nežinau, ar tinka žodis „sufabrikavimo“, galbūt netinka. Bet faktai sudėlioti taip, kad aš atrodyčiau kaltas. Tai tik rodo prokuroro suktumą“, – žurnalistams teisme sakė buvęs politikas.
Duodamas parodymus teisme jis prisiminė, jog viename iš susitikimų su R. Kurlianskiu palietė greitųjų kreditų temą.
„Jis tikrai manęs nieko neklausė apie šias pataisas. Stengiuosi prisiminti visus susitikimus su R., Kurlianskiu, ką šnekėjome. Galėjo būti, kad antrojo susitikimo metu aš užsiminiau apie mano pataisą. Šis dalykas iš mano pusės galėjo būti, bet daugiau kažko aš neatsimenu“, – pabrėžė Š. Gustainis.
Teisėsauga įtaria, kad Š. Gustainio registruotos pataisos atitinka pataisas, kurias R. Kurlianskiui perdavė buvęs greitųjų kreditų įmonės „4finance“ direktorius Gediminas Velička. Tuometinio liberalo Seime Š. Gustainio pataisos būtų leidusios pasirinkti, ar suteikiant kreditą vertinti „Sodros“, ar paties paskolos ėmėjo pateiktus finansinius duomenis.
Teisme anksčiau liudijęs G. Velička sakė pataisas siuntęs dešimtims žmonių, taip pat ir žiniasklaidai, įskaitant jos atstovą R. Kurlianskį. Savo ruožtu teisme liudijęs R. Kurlianskis neigė pasiūlymus perdavęs Š. Gustainiui ir remiasi bylos duomenimis, kad liberalų frakcijos nariai pasiūlymus, atsidūrusius projekte, paštu gavo iš advokato Kęstučio Kvainausko, taip pat Smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos vadovo Liutauro Valicko laiško.
Š. Gustainis tikino, kad pataisos n4ra identiškos toms, kurias iš verslininkų gavo R. Kurlianskis, nes jose „yra dvi klaidos“. Jis žurnalistams tvirtino pataisas gavęs paštu iš L. Valicko, kaip ir kiti Seimo nariai. Anot Š. Gustainio, labai panašias pataisas tuo metu registravo ir konservatorius Jurgis Razma – abiems pasiūlymams pritarė Ekonomikos komitetas, tačiau Seimas vėliau jas atmetė.
„Buvo krūva teisininkų, lobistų, kurie tai ruošė, bet skirtingais keliais jie visi keliavo. Kuo aš dabar kaltas, kad aš gavau jį emailu?“, – stebėjosi jis.
Š. Gustainis taip pat patikino, kad R. Kurlianskis ankstesniuose susitikimuose jo teiravosi, ar jam asmeniškai, kaip politikui, nereikėtų paramos dalyvaujant rinkimuose, tačiau tos paramos jis atsisakė. Tuo metu jo įsteigtas institutas, Š. Gustainio teigimu, gavo apie 40-60 tūkst. eurų paramą iš „MG Baltic“ įmonių nuo 2010-ųjų.
„Laikiausi nuostatos, kaip politikas, kad geriau iš savų pinigų ar iš artimų žmonių pinigų tai padaryti, nei iš verslo“, – aiškino jis.
Buvęs liberalas, eksparlamentaras ir buvęs Vilniaus miesto tarybos narys Š. Gustainis įtariamas už „MG Baltic“ naudingų sprendimų priėmimą Seime paėmęs beveik 9 tūkstančių eurų kyšį, užmaskuotą kaip paramą viešajai įstaigai „Taikomosios politikos institutas“.
Anot prokurorų, vykdydamas R. Kurlianskio prašymą Š. Gustainis Seime registravo Vartojimo kredito įstatymo pataisas ir balsavo už jų priėmimą. Jis yra įtariamas dėl kyšininkavimo.
Byloje taip pat korupcija kaltinami buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis eksparlamentaras Eligijus Masiulis, eksparlamentaras, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys, dabartinis Seimo narys, buvęs liberalas Gintaras Steponavičius.
Kaltinimai byloje pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui.
Nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažįsta.
