Meteorologiniai balionai yra nebrangūs – norint vieną tokį įsigyti, užteks keliasdešimties eurų. Rimtesniems skrydžiams su radiozondais prireiks daugiau, iki kelių šimtų eurų.
„Vienas radiozondo su meteorologiniu balionu paleidimas bendrai kainuoja apie 200 eurų, iš kurių apie 30 eurų sudaro pačio baliono ir užpildymo vandenilio dujomis kaina. Baliono kaina perkant didelį kiekį yra nedidelė, tačiau kainuoja dar ir dujos, kuriomis užpildomas balionas“, – paaiškina meteorologas Gytis Valaika.
Būtent dėl gero prieinamumo ir „tylaus“ veikimo šiuos balionus pamėgo kontrabandininkai.
„Meteorologiniai balionai yra nebrangūs bei plačiai prieinami internetinėse parduotuvėse, būtent todėl juos kontrabandininkai ir naudoja. Be to, toks oro siuntinys neskleidžia jokio garso, priešingai negu bandymas tą patį atlikti su didesniu dronu“, – teigia G. Valaika.
Galima nusipirkti internete
Kaip minėjo G. Valaika, meteorologinių balionų galima įsigyti ir internete. Vieno baliono kaina svyruoja vidutiniškai nuo 15 iki 200 dolerių (panaši kaina bus ir eurais).
Pavyzdžiui, platformoje „Amazon“, kaip nurodoma, profesionalų meteorologinį balioną galima įsigyti už 140 dolerių. Toks daiktas sveria 1 kg ir gali pakilti iki 31 km aukščio.
Mažas, 100 g sveriantis balionas kainuoja 16 eurų. Jis kils mažiau – daugiausiai iki 15 km.
„Idealiai tinka aerofotografijoms, meteorologams, mokslo projektams ir iškilmingiems atidarymams“, – teigiama prekės aprašyme.
„Šiuos balionus reikia pripildyti helio, jei norima, kad jie pakiltų į viršų. Kad užtikrintumėte saugumą, turite nusipirkti helio vietoje arba užpildyti jį vandeniliu laboratorijoje (pavojinga, nerekomenduojama paprastiems žmonėms)“, – rašoma internetinėje parduotuvėje.
Norint paleisti balioną, reikia turėti žinių
Net jei nusipirkti tokį balioną yra paprasta, jo paleidimas į orą reikalauja specifinių žinių.
Kaip nurodo G. Valaika, prieš paleidžiant „siuntinį“, svarbu žinoti vėjo greitį ir kryptį ne tik pažemio sluoksnyje, bet ir didesniame atmosferos aukštyje, kadangi vėjai skirtinguose aukščiuose gali pūsti nevienodai.
„Vėjas turi būti palankus, kad, pavyzdžiui, iš Baltarusijos į Lietuvą balionas būtų atneštas“, – akcentuoja G. Valaika.
Taip pat svarbu žinoti, kiek reikia užpildyti balioną už orą lengvesnėmis dujomis (vandeniliu arba heliu) ir kokio svorio krovinį galima prikabinti prie tokio meteorologinio baliono.
„Kitu atveju balionas gali sprogti, o krovinys trenksis žemėn arba gali nuskrieti per žemai ir per mažą atstumą“, – pažymi meteorologas.
Kadangi kontrabandininkai meteorologinius balionus paleidžia su tikslu kontrabandą vėl pasiimti, tikėtina, kad prie balionių jie prideda GPS daviklius, siekdami atsekti, kur balionas nusileido.
Grėsmės nacionaliniam saugumui atmeta
Paklaustas, ar meteorologiniai balionai pajėgūs nešti didesnius ir pavojingesnius daiktus, pavyzdžiui, sprogmenis, G. Valaika sako, kad tai būtų nepraktiška ir sudėtinga.
„Net žinant vėjo greitį ir kryptį niekuomet nepavyktų tobulai nukreipti meteorologinio baliono į norimą taikinį (nebent leidžiama iš netolimos teritorijos ir tas taikinys yra didelis). Ypač sunku būtų pataikyti, jeigu paleidėjai nuo taikinio yra už keliasdešimt kilometrų.
Paklaidos net viską apskaičiavus pagal orų modelio duomenis susidarytų per daug didelės ir vėjo lengvai genamas balionas taikinį, labai tikėtina, aplenktų“, – teigia meteorologas.
Taigi šiomis dienomis Vilniuje, Vilniaus rajone ir Alytuje nukritę balionai greičiausiai nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. G. Valaika svarsto du jų nusileidimo scenarijus.
„Dabartiniu atveju tai arba buvo sutapimai (kadangi Lietuvai pasistačius tvorą su koncertiną meteorologiniai balionai kontrabandininkų jau nuo pernai vis dažniau pasitelkiami cigaretėms gabenti), arba kažkas tikrino valdžios įstaigų budrumą leisdamas balionus iš visai šalia esančių teritorijų (todėl ir pataikyti į norimą taikinį buvo lengviau)“, – kalba meteorologas.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas taip pat tikino, kad meteorologinio baliono nusileidimas Alytaus karinio bataliono teritorijoje yra visiškas atsitiktinumas, kuris grėsmės nekelia.
„Šis nusileidimas yra visiškas atsitiktinumas. Ir, be jokios, abejonės dabar kompleksinėmis priemonėmis spręsime, kaip šitą naudojamą kontrabandinį cigarečių gabenimo metodą užkardyti“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.
Kaip atskirti, kad balionas tikrai meteorologų?
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) meteorologinius balionus leidžia kiekvieną naktį iš Kauno meteorologijos stoties.
Vandeniliu užpildytas meteorologinis balionas iškelia pritvirtintą nedidelę baltą dėžutę – radiozondą, kuris sveria panašiai tiek, kiek išmanusis telefonas. Ant radiozondo užklijuotas lipdukas „Nepavojingas meteorologinis prietaisas“.
Šiuo prietaisu matuojamas atmosferos slėgis, oro temperatūra, rasos taško temperatūra, santykinė drėgmė, vėjo greitis ir kryptis. Nenaudojant radiozondų orų prognozės būtų mažiau tikslios.
Pakilę maždaug iki 30 km aukščio, meteorologiniai balionai beveik visada sprogsta. Dėl to gyventojai laukuose gali rasti nukritusių radiozondų jau tik su buvusio baliono likučiais.
Kaip žinoti, kad radinys yra meteorologų, o ne kontrabandininkų?
„Gyventojai gali atskirti tik vienu būdu: jeigu prie baliono yra pririšta ne balta dėžutė, o nemažas krovinys (dėžė), tuomet reikėtų iš karto kviesti policiją.
Mūsų meteorologiniai balionai aukštai atmosferoje susprogsta ir žmonės kartais randa tik radiozondą su buvusio baliono bei virvės likučiais. Ant paties radiozondo šono yra užklijuojamas informacinis lipdukas“, – vardija G. Valaika.
„Be to pats radiozondas yra labai lengvas (apie 200 g balta dėžutė; svoris kaip išmaniojo telefono), priešingai nei kontrabandininkų prie baliono pririšti bent keleto kilogramų svorio „siuntiniai“, – papildo jis.
Suradus radiozondą, reikėtų jį saugiai išmesti arba neatlygintinai perduoti meteorologams Kaune (Kauno meteorologijos stočiai, Rapsų g. 5, Noreikiškių k., Kauno r. sav.) arba Vilniuje (Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai, Oršos g. 8, Vilnius).
Vien rugsėjo mėnesį į Lietuvos teritoriją atskrido 250 balionų
Nuo pavasario Baltarusios kontrabandininkai ėmė masiškai atakuoti Lietuvą meteorologiniais oro balionais su prikabintais kontrabandos kroviniais.
Vienas toks balionas praėjusį šeštadienį prieš pat vidurnaktį nusileido tiesiai Vilniaus oro uoste, lėktuvų parkavimo vietoje.
„Nedidelių gabaritų įrenginys, kuris gali patekti bet kur. Šiuo atveju pirminė versija, kad pateko į oro uosto teritoriją atsitiktinai. Balionui parenkama palanki vėjo kryptis ir iš Baltarusijos pusės paleidžiami, kerta sieną“, – komentuoja Viešojo saugumo tarnybos vadas Arūnas Paulauskas.
Į įvykio vietą oro uoste atskubėjo net „Aro“ pareigūnai, tačiau patikrinę oro balioną ir krovinį sprogmenų nerado, tik kontrabandines cigaretes. Incidentas oro uosto darbo esą nesutrukdė. Tačiau Viešojo saugumo tarnyba, sauganti oro uostą ir kitus strateginius valstybės objektus, klausia, ką reikės daryti ateityje, išvydus besiartinantį tokį balioną.
Pasak Valstybinės sienos apsaugos tarnybos vado, vien šį mėnesį pasieniečiai jų fiksavo 250, rugpjūtį – 117.
„Esam įsigiję antridroninius šautuvus, detektorius, įranga yra. O kalbant apie meteorologinius oro balionus, specializuotos įrangos neturime, reiškinys naujas. Naudoti ginkluotę nėra teisinių pagrindų. Įstatymas sako, kad galima panaudoti šaunamąjį ginklą tik tada, kai kelia grėsmę pareigūnui ar kitiems asmenims“, – kalba A. Paulauskas.
Antradienį dar vienas meterologinis balionas su kontrabanda nusileido Alytaus Birutės Ulonų bataliono stadione, trečiadienį toks objektas aptiktas karinėje teritorijoje Vilniaus rajone.
Numušti negali
Pasieniečiai tvirtina, kad jie numušti tokius balionus nėra pajėgūs – neturi nei ginklų, nei įgaliojimų. Esą kontrabandininkai balionus pripildo specialių dujų ir į orą paleidžia netoli sienos, balionai staiga pakyla net iki 5 km aukščio, kur pasieniečiai jų nebemato, tad juos pastebėti galėtų nebent kariuomenės radarai.
Nešamas vėjo nevaldomas balionas skrenda Lietuvoje, kol per specialų vamzdelį dujos pamažu išeina ir galiausiai jis kažkur nusileidžia. Krovinyje būna įmontuotas GPS signalo siųstuvas, pagal kurį kontrabandininkai krovinį susiranda ir pasiima. Tad pasienio pareigūnai ragina balionus numušinėti karinėms oro pajėgoms.
„Meteorologiniai balionai skraido labai aukštai, mūsų ginkluotė negali pasiekti tokių objektų“, – sako pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas.
Siūlys keisti įstatymą
Krašto apsaugos ministras tvirtina, kad karinėms oro pajėgoms meteorologiniai balionai – per menkas taikinys ir laikas esą netinkamas – ne karo metas.
„Lėktuvą kelti, oro gynybos sistema šauti? Jei kalbame apie kritinės infrastruktūros apsaugą, turi būti komandos, kurios reaguoja. O šiaip vyksta kova su kontrabanda“, – tikina krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Pasieniečių vadas tikina, kad teiks siūlymus pakeisti Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymą, kad pasieniečiai turėtų leidimą kai kuriais atvejais naudoti šaunamąjį ginklą prieš žemai skrendančius objektus.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė patvirtina, kad tokios pataisos bus, be to, sako, kad svarsto kaip apriboti kontrabandininkų naudojamų GPS ryšio priemonių signalus.
L. Kasčiūnas akcentuoja, kad siekiant užkardyti meteorologinių balionų patekimą prie kritinės infrastruktūros objektų, bus galima panaudoti ir specialiąsias priemones, įskaitant ir gumines kulkas.
„Mes aptarėme specialiųjų priemonių naudojimo klausimą – kad bus galima naudoti gumines kulkas numušinėjant balionus prie kritinės infrastruktūros“, – Eltai sakė jis.
Taip pat, anot ministro, savaitgalį bus rengiamos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) ir Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) pratybos, kurių metu bus treniruojamasi meteorologinius balionus naikinti pasitelkiant dronus.
„Savaitgalį turėsime Šaulių sąjungos ir pasieniečių treniravimosi pratybas pasienyje, ypač tuose taškuose, kur daugiausia pastebima incidentų ir pasižiūrėti, kaip dronai galėtų padėti kovojant su šiais balionais“, – akcentavo ministras.