G. Valaika akcentavo, kad vėjai, kurie šiomis dienomis pasitaikys Lietuvoje, nėra pavojingi ar kažkuo išskirtiniai.
„Bendrai paėmus, artimiausiomis dienomis bus iki 15-20 metrų per sekundę (m/s) vėjas, kuris nėra kažkoks išskirtinis. Pavojingi galbūt vėjo gūsiai, bet jie nėra stichiniai, nėra jokie katastrofiniai.
Stipriausias vėjas, žinoma, vėlgi, kaip ir įprastai, bus vakariniuose rajonuose, pajūryje: 16-21 m/s, bet iš tikrųjų, nieko tikrai išskirtinio, nieko baisaus nėra.
Dar ir ta šiluma prognozuojama antroje savaitės pusėje, gausime jos daugiau. Sušils ir jau virš 10-ies laipsnių. Vietomis gali būti, matau, 9-14 laipsnių šilumos.
Jau pripratome tiesiog prie labai ramių orų, kurie vyravo iš esmės beveik visą vasarį, buvo aukštas slėgis, silpni vėjai. Dėl to ir vėjo malūnai mažai prigamino elektros.
Tai, kai po tokio ramesnio laikotarpio sustiprėjo vėjas, gal kažkiek labiau ir pasijus skirtumas, iš šitos pusės“, – sakė jis.
Kodėl apskritai sulaukiame vėjo gūsių?
Vyro įžvalgomis, pats vėjas atsiranda dėl slėgio centrų, jis taip pat pastebėjo, kad kovo mėnesį, sulauksime šilumos.
„Ilgalaikės prognozės yra tokios, kad kovas bus gerokai šiltesnis, pernai irgi buvo labai šiltas, tai ir šiemet prognozuojimas toks pat, matau. Ilgalaikės prognozės ir tendencijos rodo, kad šiek tiek sausiau turėtų būti negu vidutiniškai.
Apskritai, vėją lemia slėgio centrai. Kaip ir sakiau, vasario mėnesį dažnai būdavo aukštas slėgis ir dažnai būdavome anticiklono, aukšto slėgio įtakoje, tas centras buvo netoli mūsų kažkur.
Ir tas vėjas anticiklone dažniausiai nebūna stiprus. Dabar slėgis jau žemesnis ir dažniau pasiekia atmosferos frontai. Tai tiesiog kitokia cirkuliacija, šiek tiek stipresnis vėjas mus dažniau pasiekia, bet nėra jis išskirtinis“, – pastebėjo specialistas.
Vėjo svarbi reikšmė taršai
Meteorologo nuomone, vėjas apskritai daro didelę įtaką gamtai ir oro taršai.
„Vėjas tai tikrai reikalingas: jisai išmaišo atmosferą, išmaišo oro sluoksnius. Tarša juk mieste buvo padidėjusis. Tai kai orai ramūs, būna palankios sąlygos kauptis teršalams palei žemę, ypatingai, kai miestuose padidėja užterštumas.
O kai vėjas būna, tai jis išmaišo tą orą. Net jeigu kažkas yra kūrenama, šildoma, tai vis tiek teršalai yra išmaišomi, oras išmaišomas: jis būna gaivesnis, švaresnis.
Dabar sumažėjusi ta tarša, kiek mačiau, nes vėjas sustiprėjo, ypatingai vakariniuose rajonuose. Vėjas padeda sniegą tirpinti. Jeigu būna sniego, ir šiltesnis vėjas, tai reikėtų įsivaizduoti, kad šaltesnis sniego oras yra nupučiamas ir vis užpučiamas šiltesniu.
Tai dar sniego, pavyzdžiui, Šiaurės rytiniuose rajonuose (Lietuvoje) šiek tiek yra: daug kur jis yra ištirpęs, ir daugelyje vietovių vis dar tebestovi.
Vėjas, iš esmės, irgi prisideda prie greitesnio pavasario atėjimo, kadangi maišo orą ir tam tikra prasme atšildo žemę.
Nes dabar vis tiek pliusinė temperatūra vyrauja, tas oras irgi dabar švaresnis. Prognozuojama dar, kad plūstels šiltesnė oro masė antroje savaitės pusėje, ir bus dar šilčiau, ir turėtų būti sausa, saulė pasirodyti“, – komentavo G. Valaika.
Užklupsiantis vėjas
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad trečiąją pavasario dieną žemo slėgio valdos didės – ciklonas nuo Skandinavijos keliaudamas į rytus apims jau ir Baltijos šalis, turės įtakos ir mūsų rytinių kaimynų orams.
Ukrainoje, Lenkijoje ir Vakarų Europoje vyraus aukšto slėgio sritis, tad čia ir diena bus giedresnė, daug kur apskritai saulėta, tuos tarpu mums teks nusiteikti apniukusiam dangui.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
