Šiemet abiturientai galėjo rinktis iš dviejų grožinio teksto interpretavimo temų ir dviejų probleminio klausimo svarstymo pagal pateiktus kūrinius temų.
Prie užduočių pateikta po vieną žinomą autorių ir po vieną mokykloje nenagrinėtą.
Dvyliktokams pasiūlyta interpretuoti tekstą iš Antano Škėmos „Baltos drobulės“ aptariant vaiko vaizduotės pasaulį arba remiantis Simono Bernoto eilėraščiu „Princas ant balto žirgo“ svarstyti apie šiandienos princus. Beje, šio autoriaus mokiniai gali ir nežinoti – jo nėra privalomai mokykloje nagrinėjamų autorių sąraše.
Probleminio klausimo svarstymo temai duotas Kazio Bradūno eilėraštis „Krauju krikštyti“, kuriuo remiantis siūloma pasvarstyti apie tai, ar praeitis gali būti nemirtinga. Kitai temai siūloma ištrauka iš Vinco Mykolaičio-Putino romano „Altorių šešėly“. Juo remiantis abiturientai kviečiami svarstyti, ar lengva būti savimi.
Egzaminą gali laikyti dvyliktokai besimokantys išplėstiniu (A) lygiu ir bendruoju (B) lygiu. Tie, kurie mokosi A lygiu, turi parašyti daugiausiai 450 žodžių, kurie mokosi B lygiu – 400.
Iš šios dalies abiturientas gali surinkti daugiau 70 procentų. Kitus 30 proc. mokinys galėjo surinkti per pirmąją šio egzamino dalį.
Vieną temą rinkosi daugelis
Paaiškėjo, kad bene populiariausia tema – probleminio klausimo, ar lengva būti savimi, svarstymas, remiantis ištrauka iš V. Mykolaičio-Putino romano „Altorių šešėly“. Ši tema mokiniams pasirodė nesunki, o autorius ir jo kūrinys – gerai žinomi.
„Ne [nebuvo sudėtinga], pakankamai gerai buvo. Tikrai žinojome tą tekstą ir buvome jam pasiruošę“, – po egzamino Vilniaus Antakalnio gimnazijoje sakė abiturientas Filipas.
Jis parašė 469 žodžius, kai iš besimokančiųjų A lygiu reikalaujama 450.
Filipas buvo vienas pirmųjų, išėjusių po egzamino, bet patikino, kad užteko laiko parašyti rašinį. Vaikinas tikisi gero rezultato ir užsiminė, kad mokykloje jo lietuvių kalbos vidurkis buvo 7.
Paklaustas, kaip sekėsi mokytis per pastaruosius porą metų, kuomet valdžia įvedė nemažai pokyčių švietimo sistemoje, Filipas neslėpė, kad lengva nebuvo, bet mokytojai stengėsi.
„Nelabai pajutome [pokyčių]. Viskas vadovėlyje kaip ir yra. Tik dvyliktos klasės istorijos vadovėlių nebuvo išvis, bet mokytojai mums siuntė užduotis“, – pasakojo abiturientas.
Išlaikęs egzaminus, Filipas ketina studijuoti Lietuvoje, greičiausiai VILNIUS TECH universitete.
Prasitarė apie ateities planus
Tokią pačią temą rinkosi ir dvyliktokas Dominykas. Jam egzaminas taip pat pasirodė nesudėtingas.
„Minčių tikrai buvo, galbūt reikėjo pamąstyti labiau ir prisiminti kūrinius, kurie labiausiai tinka. Bet buvo gana neblogai, tikrai buvo apie ką parašyti ir temos tikrai įdomios“, – tvirtino jis.
Dominykas taip pat išėjo iš egzamino anksčiau nei numatyta, bet patikino, kad laiko užteko viskam.
„Spėjau dar keletą kartų patikrinti. Tikrai parašiau daugiau negu 450 žodžių. Manau, kad viskas bus gerai“, – sakė abiturientas.
Iš šioje egzamino dalyje galimų 70 proc. Dominykas tikisi surinkti bent 50.
Vaikinas ketina studijuoti finansus Vilniaus universitete arba VILNIUS TECH.
„Bet kas žino, galbūt studijuosiu kažką kito“, – špytelėjo jis.
Stresas lydėjo visus mokslo metus
Dvyliktokė Monika po egzamino taip pat lengviau atsipūtė.
„Galvojau, bus sunkesnės temos, bet buvo lengvos“, – sakė ji.
Monika irgi pasirinko probleminio klausimo temą pagal romaną „Altorių šešėly“, papildomai rėmėsi Šatrijos Raganos romanu „Sename dvare“.
Pats egzaminas Monikai nepasirodė sunkus, buvo sudėtingiau, jos teigimu, išsėdėti ilgas valandas.
„Nepasakyčiau, kad sunku, bet buvo labai sunku išsėdėti 3,5 valandos dėl to, kad kūnas nejuda. Bet ten daug nepajudėsi, tada mokytojai iš karto žiūri „ką tu ten darai?“– pasakoja dvyliktokė.
Tiesa, ji atskleidė, kad porą dienų iki egzamino jautė nemažai streso.
„Morališkai buvo sunku gal dvi dienas prieš egzaminą. Sėdi ir nežinai, ko laukti“, – teigė Monika.
Nežinomybė, anot pašnekovės, didino stresą per visus mokslo metus.
„Būtent man buvo labai sunku dėl to, kad nežinai, ko laukti. Per metus buvo mažai laiko pasiruošti morališkai. Aš bijau, kad jeigu neišlaikysiu, tada nežinosiu, ką daryti“, – teigė ji.
Visgi, jeigu egzaminus pavyks išlaikyti sėkmingai, Monika planuoja studijuoti kolegijoje.
„Lietuvoje, nenoriu į užsienį. Vis tiek čia gimiau“, – šyptelėjo ji.
Pokyčiai didina krūvį
Abiturientė Ieva taip pat džiaugėsi temomis.
„Visai gerai. Buvo keturios temos, pati paskutinę, manau, buvo labai lengva“, – sakė mergina, kaip ir kiti pašnekovai, pasirinkusi probleminio klausimo temą.
„Laiko užteko, viskas kaip ir tikėjausi. Manau, nebus blogai“, – pridūrė ji.
Ieva patikino, kad nors buvo siūlomi nežinomi autoriai, kiti buvo tikrai nagrinėti mokykloje, tad didelių siurprizų nesukėlė.
„Ten, kur buvo eilėraščiai, aš nelabai žiūrėjau, bet kur buvo duotos kūrinių ištraukos, ten abu autorius tikrai ir nagrinėjome, ir žinojome“, – kalbėjo Ieva.
Visgi mokslo metai nebuvo lengvi. Dėl įvairių pokyčių didėjo krūvis, tad neišvengiamai buvo daugiau streso ir nežinomybės.
„Pernai buvo be galo sunku, nes tarpiniai [atsiskaitymai]. Mes buvome patys pirmieji, kaip bandomieji triušiai. Nebuvo lengva, nes patys mokytojai nelabai žino tvarko. Tikrai keitėsi: reikia žinoti ir temas, ir t.t. Dabar, kai ruošėmės egzaminui, aš nežinojau, ar man verta žiūrėti praėjusių metų temas, nes yra temų, kurių net nereikia žinoti, yra temų, kurias reikia“, – pasakojo ji.
„Buvo labai painu, bet manau, kad kitoms kartoms tai bus geras dalykas, kad paskirsto egzaminus. Tik minusas, kad jeigu padaro tarpinio perlaikymą, man su perlaikymais išeina, kad aš laikau 9 egzaminus“, – pridūrė ji.
Po mokyklos Ieva ketina studijuoti architektūrą VILNIUS TECH.
Planuojama, kad lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinės sesijos brandos egzamino rezultatai bus paskelbti ne vėliau kaip iki liepos 9 dienos. Pakartotinės sesijos egzaminas vyks liepos 11 dieną.
Kaip skelbia Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą išplėstiniu lygiu pasirinko laikyti 17 tūkst. 486 mokiniai, bendruoju – 8 tūkst. 467 moksleiviai.
Brandos egzaminų sesija
Kaip skelbia NŠA, dvyliktokai brandos egzaminų sesijoje laikys antras lietuvių kalbos ir literatūros, inžinerinių technologijų, filosofijos bei matematikos valstybinių brandos egzaminų dalis.
Iinžinerinių technologijų ir filosofijos egzaminas vyks ketvirtadienį, o matematikos – penktadienį.
Pernai matematikos egzaminą buvo pasirinkę per 17 tūkst., lietuvių kalbos ir literatūros – 17,7 tūkst. abiturientų.
Tuo metu vienuoliktokai šią savaitę jau laikė pirmas filosofijos, ekonomikos ir verslumo valstybinių brandos egzaminų dalis, o inžinerinių technologijų laikys trečiadienį, istorijos – ketvirtadienį, chemijos – penktadienį.
Lyginant su praėjusiais metais, šiuos dalykus pasirinkusių mokinių skaičiai mažesni.
Kaip pažymėjo NŠA, ir vienuoliktokai, ir dvyliktokai pirmas egzaminų dalis, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimą, galės perlaikyti birželio 23 – liepos 11 dienomis vyksiančioje pakartotinėje sesijoje.
Vienuoliktokams pagrindinė brandos egzaminų sesija pirmąja matematikos egzamino dalimi prasidėjo praėjusį penktadienį. Ši egzaminą iš viso rinkosi laikyti beveik 24 tūkst. vienuoliktokų.
Iš viso pagrindinės brandos egzaminų sesijos metu iki birželio 20 dienos vyks 17-os dalykų valstybiniai brandos egzaminai – ir pirmos, ir antros jų dalys.
Toks egzaminų skirstymas Lietuvoje taikomas nuo šių mokslo metų. Pirmoji valstybinio brandos egzamino dalis vyksta vienuoliktoje klasėje, antroji – dvyliktoje.
Norint baigti mokyklą ir įgyti brandos atestatą, būtina išlaikyti du egzaminus, iš jų privalomas yra tik lietuvių kalbos ir literatūros. Matematikos egzaminas privalomas stojant į aukštąją mokyklą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
