Štai Ramūnas Karbauskis, kalbėdamas apie Seime ne kartą sustabdytą sveikatos apsaugos ministro siūlytą reformą, BNS tvirtino, kad „ji nebuvo nukreipta į jokį uždarymą“. Anot jo, ligoninių tinklo pertvarkai nebūtinos pataisos – galima pradėti nuo derybų su savivaldybėmis, o pertvarkų nenorinti vietos valdžia vėliau turės prisiimti pasekmes.
„Valstiečių“ vadovas sako, kad po savivaldybių tarybų rinkimų pasikeitus taryboms ministerija galės tartis dėl tinklo optimizavimo. Pasak jo, pačios savivaldybės kaip įstaigų steigėjos turi būti suinteresuotos permainomis, nes kitaip ateityje susidurs su lėšų, medikų trūkumu ir kitomis problemomis.
„Realiai reikia šnekėti su kiekviena savivaldybe, kaip ji mato, kaip ji nori, nes savivaldybė prisiimdama sprendimą nieko nedaryt prisiima atsakomybę, kas su ta ligonine bus po metų, kai nebebus gydytojų, kai ji bus nuostolinga. Kai kurios savivaldybių ligoninės turi operaciją per savaitę, krenta kvalifikacija, galų gale žmonės neuždirba, nes jiems mokama už suteiktas paslaugas, ir taip toliau. Žmonės, kurie gina struktūrą, kaip ji veikia, turi prisiimti atsakomybę už pasekmes“, – kalbėjo R. Karbauskis.
Lygina su virve pasikarti
Savo ruožtu portalo tv3.lt kalbintų rajono savivaldybių merai sakė sutinkantys, kad apie permainas reikia kalbėti, tačiau pabrėžė, jog tai, kas dabar vyksta valstybėje, neveda jų link.
Šakių meras Edgaras Pilypaitis stebėjosi tokiu „valstiečių“ vadovo pasakymu tvirtindamas, kad pati ministerija turėtų apsispręsti, o ne „makaluoti“ situaciją.
„Mes dirbame pagal turimas licencijas, paslaugas teikiame pagal ligonių kasų nustatytus įkainius. Šiandien Šakių ligoninė dirba rentabiliai, atlyginimai, sutinku, nėra auksiniai, bet įstaiga iš savo teikiamų paslaugų išsilaiko, atitinka keliamą atliekamų operacijų kartelę, tai kur čia yra problema? Taip, tendencijos nėra džiuginančios, tačiau jei norima dar kažką konsoliduoti, turėtų būti daromi visai kiti žingsniai. Dabar viskas kiek panašu į desperatiškus veiksmus. Ministerija su savivaldybe, steigėjais apskritai nekalba, o po to esame vos ne kaltinami, kad neva nieko nedarome“, – kalbėjo jis.
Mero teigimu, realybė tokia, kad dabar gi pati ministerija ligonines pastato į konkurencinę kovą.
„Gal ir įmanoma būtų susikalbėti, regioniniame lygmenyje apsispręsti, kokios paslaugos kur galbūt būtų koncentruojamos, bet valstybės mastu matome ne šią tendenciją, o tai, kad mūsų teikiamas paslaugas nori centralizuoti į didžiuosius šalies centrus. Tik klausimas – kam „užkimšti“ apendikso ar kitomis rutininėmis operacijomis tretinio lygio centrus, kada galbūt galima stiprinti regioninį lygį ir nukrauti apkrovą nuo tų centrų, kurie turėtų specializuotis ypatingo pobūdžio operacijoms? Gal ir būtų galima tai padaryti, bet nereikia pamiršti, kad yra laisva rinka ir pacientas pats renkasi gydymo įstaigą ir gydytoją. Taigi vieną principą įgyvendinam, o pagal kitą norime daryti tvarką. Ši reforma yra tokia – paduoda virvę, muilą ir sako: „Įsimuilinkit virvę ir užsismaukit patys.“ Siekiama ne reformą kaip tokią padaryti, o laukiama, kurie pirmieji pasismaugs. Argi rajono, periferijos žmonės nėra ministerijos žmonės? Tai juk tie patys Lietuvos žmonės“, – savo nuomonę dėstė E. Pilypaitis.
Lauktų Vyriausybės iniciatyvos
Pasvalio meras Gintautas Gegužinskas taip pat sutiko, kad apie pertvarkas reikia galvoti ir kalbėti. Visgi jis nesutiko, kad dėl nevykstančios reformos atsakomybę turėtų prisiimti savivaldybės.
„Sveikatos apsauga šiaip yra valstybė politika ir finansavimas ateina per teritorines ligonių kasas. Kita vertus, ir savivaldybė prisideda, kiek gali: esame skyrę dar milijoną litų nupirkti kompiuterinio tomografo aparatui, dar kitai įrangai. Tačiau tam tikrus dalykus turi spręsti pati Vyriausybė. Pavyzdžiui, Pasvalio ligoninė turi Akušerijos skyrių. Kad galėtų gyvuoti, jis turi atitikti tam tikrus kriterijus. Tačiau, kita vertus, yra Vyriausybės nutarimas, kad tos ligoninės, kurios pasinaudojo Šveicarijos fondų parama ir gavo atnaujinimą chirurginiams ir gimdymo skyriams, turi įrengtas saulės baterijas, iki 2022-ųjų metų negali būti reorganizuotos. Kaip spręsti tokias problemas? Arba reikia didinti gimdymo įkainius arba Vyriausybė turi apsispręsti, ką darome, nes išmontuoti, išvežti aparatūrą, kuri labai reikalinga ir kažkam išsaugoja gyvybes, irgi nebūtų logiška. Visuomenė senėja ir kvalifikuotos pagalbos poreikis rajonuose tik auga, o senam žmogui važinėti gydytis į Panevėžį būtų problematiška. Taigi reikia visiems susėsti ir kalbėti, o ne permetinėti karštą bulvę iš vieno krepšelio į kitą“, – savo nuomonę išsakė pašnekovas.
Nori didinti paslaugų apimtis
Savo ruožtu Raseinių meras Andrius Bautronis tvirtino, jog savivaldybė visiškai nesuinteresuota, kad miesto gyventojai būtų priversti reikiamos pagalbos važiuoti į kito miesto įstaigą. Tačiau kartu sutiko, kad gydymo įstaigų vadovai, gaudami žinutes iš valstybės dėl mažųjų ligoninių marinimo, priversti ieškoti, kaip užtikrinti įstaigos rentabilumą.
„Ligoninę pasiekia žinutės dėl tam tikrų eilučių mažinimo, dėl to žiūrime, skaičiuojame ir, kiek įmanoma, bandome užbėgti už akių, išlaikyti reikiamus specialistus, kad išliktų mūsų ligoninės paslaugos. Pavyzdžiui, savivaldybė kaip tik ruošia tvarką, kad atvykstantiems tiek pirminio lygio, tiek antrinio lygio gydytojams bus apmokėtos kelionės išlaidos. Esame suinteresuoti, kad ligoninė veiktų teikdama kuo įmanoma didesnes paslaugas. Kol kas Raseinių ligoninė kaip tik gali pasidžiaugti specialistais, įstaiga paslaugų apimtimi pilnai patenkina ne tik mūsų, bet ir aplinkinių rajonų gyventojų poreikius“, – kalbėjo A. Bautronis.
Dabartinė sistema – nepakankamai efektyvi
Savo ruožtu SAM pabrėžia, jog jau dabar paviešinamos situacijos, kai gydymo paslaugoms vasarą tenka „išeiti atostogų“. O jos esą atsiranda dėl to, kad neįvyko gydymo įstaigų pertvarka. „Apie gydymo įstaigų tinklo pertvarkos būtinybę ne kartą kalbėjo ir tarptautinės organizacijos, kurios yra pateikusios Lietuvai savo rekomendacijas. Pavyzdžiui, EBPO, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Europos Komisija (EK), Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Gydymo įstaigų pertvarka yra būtina, reikalinga ir neatidėliotina. Labai gaila, kad mūsų šalyje ne kartą pritrūko politinės valios įjungti žalią šviesą tokiems pokyčiams, kurie būtų išgelbėję regionų gydymo įstaigas. Priešinosi ne tik opozicija, bet ir buvusi Prezidentė vetavo reformos paketą”, – teigia sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.
Jos tvirtinimu, tai, kas dabar vyksta vienoje kitoje gydymo įstaigoje (dėl sezoniškumo laikinai uždaromi skyriai ir t.t.), yra tik pradžia, nes ilgainiui nieko nedarant gydymo įstaigos ims merdėti, kol ilgainiui tiesiog užsidarys visam, jei bus nieko nedaroma: „Ministerija, planuodama gydymo įstaigų pertvarką, buvo įspėjusi, kad taip gali nutikti. Apie tai ne kartą kalbėjo ir ministras A. Veryga. Deja, bet šios prognozės pildosi. Dabar girdime pavienius atvejus. Tikėtina, kad tik laiko klausimas, kada išgirsime daugiau.“
Antradienį A. Veryga patvirtino, kad vėl siūlyti ligoninių pertvarką gali būti per vėlu, tačiau sulaukęs palaikymo vis dėlto teiktų pertvarką Seimui: „Jeigu aš matysiu, kad yra palaikymas, jeigu yra kolegų palaikymas Seime, jeigu yra Prezidentūros palaikymas, jeigu yra medikų bendruomenės, pacientų palaikymas, aš tikrai šitą darbą darysiu. Aš jo niekaip nesišalinu, nebijau kažkokios atsakomybės prisiimti.“
Savaitės pradžioje pradėti diskusiją dėl sveikatos tinklo optimizavimo paskatino ir Lietuvos medikų sąjūdis, viešai išplatinęs kvietimą feisbuke. Jame rašoma, kad „šiandien tai atrodo paradoksalu, kai rajonų ligoninės yra priverstos uždaryti kai kuriuos stacionaro skyrius dėl specialistų trūkumo atostogų metu, nors Lietuva iš kitų bendrijų šalių išskiria dideliu bendru gydytojų skaičiumi. „Net ir esant absoliučiam gydytojų pertekliui, Lietuvoje labai trūksta kai kurių specialybių gydytojų – kardiologų, neurologų, šeimos gydytojų. Nenuostabu, kad didžiausias trūkumas jaučiamas rajonuose. Tai lemia ilgą konsultacijų laukimo laiką, gyventojai yra priversti dėl banalių sveikatos sutrikimų važiuoti konsultuotis į didžiuosius miestus, dėl ko patiria laiko ir finansinių nuostolių. Pavyzdžiai rodo, kad rajonų sveikatos priežiūros įstaigoms ne visada pavyksta pritraukti ir išlaikyti jaunus specialistus net ir tuo atveju, kai įstaiga investuoja į specialisto paruošimą ar sukuria pakankamai geras darbo sąlygas jam“, – teigiama viešame kreipimesi.
Europos Komisija šiemet konstatavo, kad Lietuvai būtų naudinga konsoliduoti ligoninių tinklą. Briuselio pareigūnų vertinimu, sveikatos apsauga Lietuvoje yra nepakankamai efektyvi, daug dėmesio skiriama brangiam gydymui ligoninėse, ir per mažai – pirminei sveikatos apsaugai ir ligų prevencijai, sektoriuje trūksta kokybės kontrolės, o besigydantys apdraustieji turi palyginti daug prisidėti savo lėšomis.
