Laisvė – tai galimybė nevaržomai elgtis bei veikti, savo nuožiūra priimti sprendimus, bet tuo pačiu tai ir didžiulė atsakomybė, kurios toli gražu nori ne visi. Ne visi pasiryžta prisiimti atsakomybę už įvairius gyvenimo sprendimus ir dažnai geriau pasirenka neapsikrauti savęs, o galvojimą palieka kitiems. Taip galiausiai šie žmonės pakliūna į vienokios ar kitokios vergystės pinkles.
Žodžio reikšmė, sinonimai, antonimai ir žodžiai „satelitai”
Yra daugybė žodžių, kurie labai artimi savo prasme vergijos sampratai. Kai kurie žodžiai yra visiški sinonimai žodžiams: vergas, vergija, taip pat pakalbėsime ir apie antonimus. Nepamirškime ir žodžių „satelitų”, kurie dažniausiai atsiranda greta.
despotizmas, despotas, valdingumas, tironija, nelaisvė, priespauda, tranas, tremtinys, atstumtasis, autokratija, neribotas galias turintys, auka, aukos, vergas, vergija, beteisis, katorgiškos sąlygos, šeimininkas, išsipirkimas, beteisis baudžiauninkas, būras, bevalis, priklausomas, parazituojantys, priklausomybė, ponas, lažas, manipuliacija, nelaisvė, atsakomybė, tarnas, tarnystė, negalintis atsispirti, dievas, anarchija, neliečiamieji, kastos.
Dabar trumpam sustokite. Dar kartą atkreipkite dėmesį į išvardintus žodžius ir pagalvokite kiek dar šitų žodžių liko jūsų gyvenime ir kaip dažnai jūs juos naudojate. Tiems, kuriems ne visų išvardintų žodžių reikšmė aiški, paaiškinsiu keletą. Autokratija – tai valdymo forma, kai valstybę valdo vienas, niekieno nekontroliuojamas asmuo (autokratas), turintis absoliučią ir neribotą valdžią. Tranas – nieko nedirbantis žmogus, kuris gyvena kitų darbu, trumpiau tariant – išnaudotojas. Būras – pasiskaitykite arba prisiminkite Donelaitį, o kitus žodžius viliuosi, kad žinote.
Šių laikų gladiatoriai – futbolininkai
Prekyba žmonėmis ar legalūs, griežti kontraktai su milžiniškomis baudomis. Ar norėtumėt būti garsiu sportininku kaip Lionel Messi ar Cristiano Ronaldo? Ne paslaptis, kad didžiulius pinigus jie užsidirba savo prakaitu ir yra puikiai žinomi visame pasaulyje. Daugelis jaunuolių greičiausiai į tokį klausimą net nedvejodami atsakytų, kad ir jie norėtų būti tokiais „vergais multimilijonieriais”.
Sporte mes dažnai girdime: išpirko, iškeitė, pardavė, futbolo klubas gavo išpirką ir t.t. Futbolininkai, krepšininkai ir kitų populiarių sporto šakų sportininkai kažkodėl perkami, parduodami, paskolinami ar iškeičiami o ne įdarbinami ar atleidžiami iš darbo. Taigi kodėl šiuos sportininkus pavadinau „vergais multimilijonieriais”?
Nes visgi žodžiai vartojami šioje sferoje yra gretimi vergovinės santvarkos žodynui. Prisiminkime apie kovotojus – gladiatorius, juk jie buvo nepaprastai vertinami senovės Romoje. Jie buvo populiarūs, gyveno geriau net nei kai kurie laisvieji, o ir buvo brangesni už kitus vergus. Dėl gladiatorių iš proto ėjo daugelis to meto žmonių – nuo senatorių iki kuklesnių miestiečių. Taigi futbolininkai yra tarsi gladiatoriai – geidžiami, gerai uždirbantys, tačiau priklausomi.
Ar turėjome Lietuvoje vergų? Ar vergovė Lietuvai taip pat artima tema?
Vergovės tema Lietuvai aktuali kaip niekam kitam, nes juk mes baudžiavos atsikratėme vieni iš paskutiniųjų vakarų Europoje – vos 19 amžiaus viduryje. O ir visai neseniai buvome okupuoti, turėjome tremtinius, kurie privalėjo paklusti sovietų valdžiai ir tai galimai buvo net dar sunkesnė vergijos forma. Neišsiplėsiu – grįžkime prie baudžiavos.
Nesenoje praeityje turėjome būrus, baudžiauninkus – tai beteisiai valstiečiai, kurie eidavo lažo pas ponus ir buvo priklausantys nuo pono malonės. Pats žodis baudžiauninkas kilo nuo žodžio bauda, o ją juk ne kiekvienas turėjo. Vis dėlto buvo ir laisvų valstiečių, kurie puikiausiai savimi galėjo pasirūpinti, jie neturėjo vadinamosios baudos. Dauguma baudžiauninkų taip pat svajojo apie laisvę, bet kartu ir bijojo jos.
Bijojo gyventi be pono – nes kas jais pasirūpins, jei bus blogi metai? Štai vienas liudijimas, kuris puikiai iliustruoja to meto vergovę: „Vienas lažą ėjęs valstietis į poną verkšlenęs: „Šviesus pone, aš gimiau vergu, tokiu norėčiau ir numirti. Nuvilk nuo manęs sermėgą, marškinius, atimk kitą mano turtelį, tik palik mane savo globoje“. Baudžiava buvo ne tik baudžiauninko prievolės savo ponui, bet ir ponas privalėjo pasirūpinti savo baudžiauninkais.
Ponas jais turėjo rūpintis ne tik tada, kai nieko netrūksta, bet net ir sunkmečiu, esant nepritekliui. Nežinia kas geriau – ar vertimas dirbti, ar tinginystė ir nemokėjimas galvoti į priekį, kas galiausiai būtų privedę prie bado ir mirties. Galbūt visgi tarnystė ponui už šilumą ir skurdų kasdieninį maistą buvo tarytum išsigelbėjimas tais senais gūdžiais laikais?
Laisvė Europoje
Dauguma tautų žino kokia svarbi yra laisvė. Vieni už ją kovojo atkakliai, kiti greitai pasiduodavo. Vergija iš esmės yra žmogiška prigimtis, nes nebūtų vergų, jei nebūtų tam pasiduodančių. Tačiau kalbant apie valstybes, įdomu faktas, kad atkakliausiai laisvių siekianti ir labiausiai maištaujanti tauta Europoje yra prancūzai.
Tam neabejotinai įtakos turi prancūzų prigimtis, o maištaujančios dvasios žmonių šioje tautoje yra didžioji dauguma. Daugiau apie prigimtis pakalbėsiu kituose straipsniuose. Grįžtant prie prancūzų – jų bendruomenėje yra daug maištautojų, o tai lėmė, kad jie pirmieji Europoje įsteigė respubliką po dešimtmetį trukusios revoliucijos. Prancūzai net ir šiandien laikomi Europos revoliucionieriai, atsižvelgiant į tai, peršasi išvada, kad kiek tavyje Tado Blindos – tiek tavyje ir laisvės.
Ir dar kartą pasikartosiu, nesupykite, nes juk kartojimas yra mokslo motina, kad ne visiems ta taip vadinama laisvė yra reikalinga – dalis mūsų turi išlikusį norą, kad jais būtų pasirūpinta, kad kažkas pagalvotų už juos, o reikiant ir prisiimtų atsakomybę. Noriu pasakyti, kad dalis mūsų žmonių negalvoja keleto žingsnių į priekį ir nori, kad už juos būtų ne tik pagalvota, bet ir „suvirškinta”, o galiausiai paduota jiems ant lėkštutės.
Baisiau nei vergija – Indijos kastų sistema
Mano manymu, baisiau nei vergija – buvusi Indijos kastų sistema. Tai tarytum prigimties vergija, o gal net vergija čia per švelnus žodis. Tai atstumtųjų gyvenimas, net šių žmonių prisilietimas buvo laikomas purvinu. Daugiau nei 160 milijonų žmonių Indijoje yra laikomi „neliečiamaisiais” – tai dalitai. Šie žmonės dėl savo kilmės, papročių ir tradicijų priklauso žemiausiai kastai. Nuo seno „neliečiamųjų“ kasta laikoma sugadinta, vengtina ir susidurianti su ypatingu visuomenės žiaurumu. Tokiu atveju turbūt geriau būti paklausiu, brangiu vergu, nei tokiu atstumtuoju.
Deja, bet žmonių skirstymas vyksta nuo pat vaikystės, kur visi turime „tilpti” į tam tikras kažkieno sukurtas normas, kitaip tu būsi kažkoks kitoks, išskirtinis, nenormalus. Jei senovėje vergai būdavo laikomi prekėmis, o kaip žinia prekės turi atitikti tam tikrus standartus, tai kodėl dar ir šiais laikais mes stengiamės tilpti į tam tikras normas, jei žmonės jau seniai nebėra prekės? Kiekvienas iš mūsų esame saviti ir išskirtiniai, o gyvenimas yra daug mielesnis ir paprastesnis, kai negyveni pagal kitų kurtas griežtas taisykles ir primetamas normas.
Kuo vergija skiriasi nuo diktatūros ar tarnystės? Laisva valia ar aplinkybių vergija?
Yra toks posakis: „žmogus yra aplinkybių vergas. Todėl, kad jis pradėtų vergauti ir sukuriamos tokios aplinkybės”. Bendruomenėje yra tam tikras kiekis maištautojų ir dar didesnis žmonių skaičius tų, kurie linkę paklusti. Tokia ta žmogiškoji prigimties statistika, kurią paaiškina Pareto dėsnis. Pagal šį principą bendruomenėje yra 80% linkusių prisitaikyti ir paklusti struktūrai, o tik 20% – maištautojų.
Maištautojo prigimtį mes galime pastebėti jau net darželyje ar mokyklos suole. Judresni vaikai nuolat tramdomi, jiems dažnai sakoma: „ar gali elgtis normaliai”, „apsiramink”, „būk kaip visi”. Dažnai tuos, kurie neatitinka tam tikrų normų stengiamasi suvienodinti su visais likusiais, bet išplaukus į plačius gyvenimo vandenis būtent maištautojai turi pranašumo tiek versle, tiek moksluose. Puikus to pavyzdys – Elon Musk, Richardas Bransonas, Steve'as Jobsas – mes jais didžiuojamės ir žavimės, jie sėkmingi verslininkai, bet nepamirškime, kad jie yra ir maištininkai.
Už savo teises reikia nuolat ir aršiai kovoti
Už savo teises reikia nuolat ir aršiai kovoti. Prisiminkite visą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo kelią. Tokios kovos pasigedome net dabartiniame Afganistane, kai pavergiama visa tauta, įvedamos naujos sąlygos, taisyklės ir normos. Bet tai ne vienintelis šių laikų pavyzdys kaip bandoma priversti kitus žmones kažkam paklusti.
Lyrinis nukrypimas apie madą.
Mados diktatas juk taip pat yra tam tikra vergijos forma, nes mados diktatoriai diktuoja tam tikras madas, kurias žmonės noriai priima ir seka. Vis laukia kas bus madoje jau kitais metais. Juk nebereikalo yra toks žodžių junginys mados diktatoriai.
Demokratija yra nuostabiausia tarnystės forma.
Kalbant apie šalių valdymą – demokratija yra nuostabiausia tarnystės forma, nes valdžia yra tautos tarnai, o ne atvirkščiai. Bet šitą procesą žmonėms būtinai reikia kontroliuoti patiems, kad demokratinis valdymas nevirstų į Baltarusijos ar Turkmėnistano demokratijos formą.
Visada greta žodžių tironija ir diktatas, rasite ir žodį manipuliacija, kai sukuriamos laikinos aplinkybės, kurios lengvai gali peraugti į didelę ar mažą vergiją. Vergiško mąstymo pradžia yra tada, kai žmogus laukia kol už jį kažkas kažką sugalvos ar nuspręs, kažką palieps ir išlaisvins nuo atsakomybės ir galvojimo kančių.
Vergystė gali būti įvairiose sferose ar gyvenimo situacijose, svarbiausia sugebėti tai atpažinti. Net ir meilėje kartais būna vergovės apraiškų. Jei meilė abipusė, tuomet viskas puiku, tačiau jei meilė reiškiasi tik iš vieno žmogaus – tai jau meilės vergija. Lietuvoje žodis „vergas” neseniai pasireiškė patyčių forma, kai žiniasklaidoje atsirado žodžių junginys „fūrų vergai”, bet ar verta juos taip vadinti, kai šį darbą žmonės dirba savo valia ir už atlygį, ženkliai viršijantį Lietuvoje esantį minimalų mėnesio atlyginimą? Žmogus savo noru taupo siekdamas geresnės ateities sau ir gimtojoje žemėje paliktai šeimai, taigi ar galima jį vadinti vergu?
Vergijos atsiradimo šaknys yra tada, kai tu žinai, kad esi priklausomas, neturi laisvės, negali savarankiškai priimti sprendimų, bet tai tavęs neerzina ir tu nenori nieko keisti. Tikėtina, kad ir ateityje išliks tam tikrų vergijos formų, nes noras kažkam priklausyti jau tiesiog yra dalyje žmonių prigimtyje. Laisvė tai yra atsakomybė, todėl ne visiems jos reikia, ne visi pajėgūs su tuo susitvarkyti ir ne visi trokšta būti atsakingais už save ir savo sprendimus.
Tačiau kol visuomenė norės ramaus gyvenimo, norės būti nepriklausomais ir nenorės būti kažkieno vergais – mes gyvensime civilizuotai ir laisvai. Šiai minčiai užbaigti puikiai tinka Frederiko Duglaso pasakyta frazė – „Žinios daro žmogų netinkamu būti vergu“.
