Nors ne visų penkių pagrindinių ligoninių, kur šiuo metu numatyta gydyti koronavirusu užsikrėtusiuosius, vadovai gali pateikti skaičius, kiek daugiausiai galėtų priimti tokių pacientų, tikino, kad išplėsti ligoninių skyrius galimybių yra.
Vis dėlto medikus vienijančių organizacijų atstovai kelia problemą dėl gyvybiškai būtinų intensyviosios terapijos paslaugų. Negana to, opus tampa pačių gydytojų klausimas.
„Jei bus daug ligonių, planinė pagalba stos visai, tai atskirus ligoninių korpusus galima būtų sergančiaisiais koronavirusu užguldyti. Pavyzdžiui, Kauno klinikose galvojama visą Endokrinologijos korpusą tam skirti, jei reikės. Tačiau problema yra su intensyvia terapija, jei staiga atsirastų daug pacientų, kuriems reikia dirbtinės plaučių ventiliacijos (DVP)“, – dėstė viena Lietuvos medikų sąjūdžio atstovė, dėl naujojo Sveikatos apsaugos ministerijos išleisto įsakymo paprašiusi būti cituojama anonimiškai.
Jos teigimu, šiandien yra apie 300 aparatų, rezervinių, kurie aktyviai nenaudojami.
„Dar porą šimtų mobilizuotųsi jei visai stotų planinė chirurgija, tai bendrai 500. Dar keturis šimtus gi dabar ministerija užsakė, tai perspektyvoje gali būti ir 900–1000 DPV aparatų vien COVID-19 pacientams. Bet tada kita problema – iš kur paimti reanimatologų, jų tai nenusipirksi... Ir visų kitų sunkių ligonių juk nepaliksi be pagalbos. O insultais, infarktais žmonės nenustos sirgti...“ – atkreipė dėmesį ji.
Nors sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga dar visai neseniai teigė, kad Lietuva jau dabar turi apie 900 DPV aparatų, LMS atstovės teigimu, kalbėta apie bendrą naudojamų aparatų skaičių, tačiau juk jų nuo kitų ligonių neatjungsi...
Penktadienį A. Veryga spaudos konferencijos metu gi tvirtino, kad per Europos bendrąjį pirkimą yra planuojama dar papildomai įsigyti 400. Taip pat bus pasirašytos dvi sutartys dėl 80 aparatų įsigijimo ir toliau jų yra ieškoma.
Hospitalizuotų ir kitose ligoninėse
Paklaustas apie tai, kiek šalyje ligoninėse būtų lovų, kur galėtų būti hospitalizuojami pacientai, ministras aiškino, kad tai esą labai reliatyvus dalykas.
„Viskas priklauso, kiek yra pacientų kitose gydymo įstaigose, ligoninės yra įpareigotos pasiruošti planus, jei reikėtų planinius pacientus išrašyti. Taigi net jei pasakytume konkretų lovų skaičių, kuris šiuo metu yra neužimtas, tai dar nereiškia, kad jis toks būtų, jei reikėtų priimti daugiau pacientų“, – sakė A. Veryga.
Jo teigimu, yra numatyta, kad pacientai galėtų būti hospitalizuojami ir kitose ligoninėse.
„Tos didžiosios ligoninės turi žinoti, kiek jų kuruojamoje srityje, kuri apima tam tikrą geografinį regioną, kiek ten yra lovų, kokia yra galimybė ten stacionarizuoti pacientų, kiek yra dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų.
Taip pat pacientai bus gabenami ir į kitas ligonines. Lygiai taip pat kaip nesudėtingi pacientai galės būti prižiūrimi ne ligoninėse, jei turi tinkamas sąlygas būti gydomas namuos. Taip pat ir savivaldybės yra nusimačiusios vietas, įstaigas, kur tokie pacientai galėtų būti laikomi – viešbučiai, bendrabučiai ir panašios įstaigos“, – kalbėjo ministras.
Pirmadienį jis pridūrė, kad informacija dėl laisvų lovų galbūt apskritai turėtų būti neskelbiama, nes tai susiję ir su saugumo klausimais.
Ligoninių galimybės didelės
Savo ruožtu Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovas Arvydas Skorupskas žurnalistams tvirtino, kad nors ligoninė dirbanti karantininiu režimu, yra visiškai pasiruošusi priimti COVID-19 sergančius pacientus.
„Galiu tvirtai pasakyti, kad apsaugos priemonių yra pakankamai, šiandien [penktadienį – aut. past.] ligoninė pasirašė sutartį dėl pastovaus jų tiekimo iš Kinijos ir tos prekės judės link mūsų ligoninės, jas gaus visos penkios didžiosios ligoninės. Tai jei atidarome pastovų kanalą, tos problemos nebus. Juo labiau turėdami sunkų ligonį, jau turime realų poreikį, kiek reikia vienai dienai“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, kiek galėtų daugiausiai įstaiga galėtų priimti ligonių, vadovas aiškino, kad yra keletas modelių.
„Lengvuoju variantų jokių sutrikimų nebūtų, visi tilptų. Bet pasikartosiu, kad tiek ši, tiek kitos didžiosios ligoninės statytos dar sovietiniais laikais, jų projektiniai pajėgumai yra 3– 4 didesni, nei yra dabar, išplėtimo galimybės yra milžiniškos. Šiame pastate galime turėti iki 1200–1300 vietų, Infekcinėje ligoninėje galime išplėsti iki 120 vietų.
Tikrai nebus taip, kad trūks lovų kaip Britanijoje, kad reikės statyti eiles, vietų tikrai pakanka. DPV aparatų turime nuo 3 iki 5 kartų daugiau nei Italija ir kitos Europos valstybės, baiginėjame derybas dėl papildomų šių aparatų pirkimo. Be to, kai kurie prietaisai jau yra ligoninėje, būtini intubaciniai laringoskopai su reikiama aparatūra jau šįvakar [penktadienį, - aut. past.] turėtų pasiekti ligoninę“, – kalbėjo A. Skorupskas.
Pagrindinės rekomendacijos dėl koronaviruso
Koronavirusas yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Pagrindiniai jo simptomai yra panašūs į gripo: karščiavimas, kosulys, apsunkęs kvėpavimas ir kiti kvėpavimo sutrikimai.
Sunkesniais atvejais koronavirusai sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.
Nuo kovo 16 d. pakeistas įtariamo atvejo apibrėžimas: žmonės, grįžę (ar iki to 14 d. keliavę) iš bet kurios užsienio valstybės, laikomi galimai užsikrėtusiais, jei jiems pasireiškia bent vienas ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingas simptomas. Tai yra, jei staiga prasidėjo karščiavimas, kosulys ar apsunkintas kvėpavimas ir simptomams paaiškinti kitų medicininių priežasčių nėra.
Taip pat įtariamu atveju laikoma, jei žmogui pasireiškė ūmi kvėpavimo takų infekcija ir jis buvo artimame sąlytyje su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 atveju.
Taip pat įtariamu atveju laikoma, jei žmogus, kuriam pasireiškia sunki ūmi kvėpavimo takų infekcija (karščiavimas ir bent vienas kvėpavimo takų ligos simptomų – kosulys, apsunkintas kvėpavimas) ir jam būtina hospitalizacija ir nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus.
Keliautojams, grįžusiems iš bet kurios šalies, 14 dienų būtina izoliuotis. Jiems būtina kasdien matuotis kūno temperatūrą, stebėti sveikatą ir, jei atsiranda bent vienas ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingas simptomas – staiga pradėjus karščiuoti, kosėti, prasidėjus dusuliui – pirmiausia būtina skambinti į Karštąją liniją trumpuoju telefono numeriu 1808.
Pasireiškus simptomams bus atliekamas tepinėlis naujojo koronaviruso infekcijai nustatyti. Žmonėms, kuriems 14 dienų privaloma izoliuotis namuose, nes jie grįžo iš užsienio, eiti į lauką, jei tai gali sukelti pavojų kitiems žmonėms, draudžiama. Žmogus išeiti į lauką gali, jeigu jis tikrai gali užtikrinti, kad jo buvimas lauke niekam nesukels pasekmių, pavyzdžiui, jis išeis į savo balkoną, terasą, nuosavą kiemą, kuriame nesutiks kitų žmonių.
Tuo atveju, jei per 14-likos dienų izoliavimosi laikotarpį ligos simptomai neišsivysto, žmogus laikomas sveiku ir gali grįžti į įprastą gyvenimą.
Specifinio gydymo nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas.
Norint išvengti koronaviruso patariama laikytis bendrųjų higienos taisyklių: plauti rankas su muilu ir šiltu vandeniu, dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, ne mažiau, kaip 2–3 kartus per dieną vėdinti patalpas, kasdien valyti dažnai naudojamus paviršius kambaryje (pvz., naktinius stalelius, lovų rėmus ir kitus miegamojo baldus).
Žmonėms, kurie dirba namuose nuotoliniu būdu ir vengia socialinių kontaktų, kad nesukeltų pavojaus savo sveikatai, patariama buvimui lauke rinktis tokias vietas, kuriose yra sąlygos išlaikyti saugų atstumą apie 2 metrus (pvz., nuosavas kiemas, miškas, parkas ir pan.).
***
Ar Lietuvos medikai pasiruošę kovoti su koronavirusu?
