Ligoninių vadovai patvirtina, kad dėl pasaulyje plintančio viruso kitų ligų gydymas nesustoja, tad visai netrukus gali laukti kiti iššūkiai, kaip padėti pacientams.
Anot Rajonų ligoninių asociacijos vadovo ir Pakruojo ligoninės direktoriaus Vyganto Sudario, karantinui užsitęsus ir pacientams negaunant reikiamų paslaugų, išties gali kilti įtemptų situacijų.
„Dar praėjo tik pirma karantino savaitė, visi esame streso būsenos, nes vis dėlto pirmiausia turime užtikrinti darbuotojų apsaugą, tinkamus darbo rūbus, apsaugoti ir dabar ligoninėje gydomus pacientus. Tai yra pirmos eilės iššūkiai.
Tačiau pasaulyje yra ne tik viena liga, apie kurią dabar rašo visa žiniasklaida. O situacija tokia, kad konsultuoti negalime, ambulatorinės konsultacijos galimos tik nuotoliniu būdu. Taip, jei žmogui kas gyvybiškai blogo gali atsitikti, pagalba būtina, tačiau tokias situacijas galima ant pirštų suskaičiuoti. Dar kol kas tik pirma savaitė, bet jei viskas užsitęs ilgiau, kai kur gali atsirasti įtemptų situacijų“, – kalbėjo jis.
Pagal Vyriausybės nurodymus, karantino metu yra atidėtos visos planinės operacijos, ribojama medicininė reabilitacija, išskyrus pagalbą ir sveikatos priežiūros paslaugas, kurių nesuteikus pacientui atsirastų poreikis būtinajai medicinos pagalbai arba reikšmingai pablogėtų paciento būklė, grėstų neįgalumas.
Taip pat atidėtas odontologijos paslaugų teikimas, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos užtikrinimą, o ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos turi būti organizuojamos nuotoliniu būdu. Tokiu būdu išrašomi vaistai ir medicinos pagalba, konsultuojama, išrašomi ir tęsiami elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai ir kt.
Nulems karantino trukmė
Paklaustas, ar dėl dabartinių griežtų karantino sąlygų siekiant suvaldyti koronavirusą teks mokėti kitų pacientų ligų paūmėjimo kainą, V. Sudaris sutiko, kad tokių nuogąstavimų yra. Tačiau viskas, jo manymu, priklausys nuo to, kiek laiko truks karantinas.
„Be abejo, kuo visuomenė būtų supratingesnė ir laikytųsi griežtų reikalavimų, tuo tas karantino laikas sutrumpėtų, dabar gi matome laisvai vaikščiojančius gatvėse, kitose viešose vietose. Kita vertus, ta situacija tokia dabar, kad iš pradžių aiškinta, kam tos kaukės, o dabar jos jau privalomos tampa, bet vaistinėse, parduotuvėse jų nėra, tai, aišku, keistokai atrodo“, – neslėpė pašnekovas.
Nors sveikatos apsaugos ministras yra užsiminęs apie galimą Covid-19 infekcija sergančiųjų hospitalizavimą ir kitose šalies ligoninėse, V. Sudaris sakė apie tokius planus nieko negirdėjęs.
„Mano manymu, logiška būtų viską centralizuoti „atraminėse“ ligoninėse, pavyzdžiui, mes iš Pakruojo ligoninės net atidavėme savo turimus dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus Šiaulių ligoninei.
Tokiems atvejams aš tikrai neturiu personalo, anesteziologo, tokias rajonines ligonines reikėtų sąlyginai išlaikyti „švarias". Jos kaip tik galėtų bent kiek nuimti krūvį nuo tų didžiųjų ligoninių, pavyzdžiui, į jas perkelti dializuojamus ligonius, kad didžiosiose ligoninėse būtų atlaisvintas plotas“, – sakė V. Sudaris.
Kita vertus, jo teigimu, nė viena gydymo įstaiga šalyje nėra apsaugota, kad į ją nepateks Covid-19 infekuotas pacientas.
„Gerai, kad kažkiek apsaugos priemonių turime, dėl to esame labai dėkingi ir puikioms verslo iniciatyvoms“, – pridūrė jis.
Nuotoliniu būdu antibiotikų nepaskirsi
Naujienų portalas tv3.lt primena rašęs apie įtemptą šeimos gydytojų darbą karantino sąlygomis. Jie tvirtino ne tik esantys užversti neklinikiniu darbu, nedarbingumo pažymų išdavinėjimu, bet ir negalintys nuotoliniu būdu dirbti pilna koja.
„Kaip telefonu atskirti virusinis ar bakterinis susirgimas, jeigu tikrai pacientas sirgs? Antibiotikai ir priešvirusiniai vaistai neturi lygybės ženklo. Niekada nematydama paciento nebuvau skyrusi vaistų. Suprantu nuotoliniu būdu tik tų karantininių nedarbingumų rašymą, bet gydymą! Juk iki karantino negalėjom niekam net palaikomojo gydymo vaistų rašyti nemačius. Kulniuodavom į namus apžiūrėti. Kas atsakys, jei reikės vieno vaisto, o ne kito? Kas mus apgins?” – šių dienų realijomis socialiniame tinkle dalijosi šeimos gydytoja Birutė Triaušlienė
Paprašytas įvertinti tokius nuogąstavimus sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikino, kad būtinoji pagalba pacientams tikrai turi būti teikiama.
„Tikiuosi, kad gydymo įstaigos elgiasi atsakingai, juo labiau kad medikų draugijos paskelbė jau ne vienas rekomendacijas, susijusias su skirtingomis ligomis ir jų pacientų priežiūra – ką reikėtų daryti patiems pacientams, kad išvengtų kažkokių komplikacijų, ką pačios įstaigos turėtų daryti, kad užtikrintų pacientų priežiūrą“, – komentavo jis.
Ministras sutiko, kad tam tikrų nepatogumų tokioje situacijoje iškyla tiek pacientams, tiek medikams.
„Puikiai suprantame, kad yra paskelbta ekstremali situacija, karantinas ir prie tam tikrų laikinų nepatogumų turi prisitaikyti visi. Tikiuosi, kad įstaigos labai atsakingai planuoja šiuos dalykus ir nė vienas pacientas, kuriam reikalinga būtinoji pagalba, kurios nesuteikus galėtų pablogėti jo sveikatos būklė, būtų suteikta priimtinomis sąlygomis“, – spaudos konferencijos metu pabrėžė A. Veryga.
Ligoninės gali „nukraujuoti“?
Dar viena įžvelgiama grėsmė – galimas priverstinis medicinos darbuotojų karantinavimas. Šalyje koronavirusu užsikrėtusiųjų medikų ratas kasdien auga. Fiksavus viruso protrūkio jau teko uždaryti Ukmergės ligoninės skyrius, neveikia Santaros klinikų Šeimos medicinos centras, įtempta situacija ir Šeškinės poliklinikoje, kur taip pat įtariama, kad užsikrėtusių medikų gali būti daugiau.
Į karantiną dėl kontakto su sergančiu pacientu dar praėjusią savaitę išsiųsti 51 Respublikinės Panevėžio ligoninės medikas, antradienį saviizoliuotis turėjo ir 77 Kauno klinikų darbuotojai. Panašu, kad tokie atvejai – tik viruso protrūkio pradžia, tačiau A. Veryga tikino, kad įstaigoms tam yra pasiruošusios.
„Darbas klinikose bus tęsiamas, yra numatyti scenarijai tokiems atvejams, yra sudarytos pamainos, kas galėtų pakeisti, ne išimtis yra ir Kauno klinikos. Nepriklausomai, kur tokia situacija įvyksta, įstaigos tam ruošiasi“, – antradienį spaudos konferencijoje aiškino ministras.
Jam antrindama Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistė Daiva Razmuvienė paaiškino, kad kiekviena gydymo įstaiga turi nusistačiusi savo tvarką.
„Visi turi pasirengę ekstremalių situacijų planus ir yra sudarytos gydytojų ir slaugytojų grupės, kad nebūtų taip, kad visi dirba vienu metu. Taigi kad susirgus vieniems, juos galėtų pakeisti kolegos. Kol kas darbas gydymo įstaigose visiškai nestringa. Aišku, tam tikrų trikdžių yra, nes matoma, kad kai kurie elgiasi neatsakingai, bet kad sutriktų darbas ar būtų uždaryta visa ligoninė, tokių atvejų nepasitaiko“, – aiškino užkrečiamųjų ligų specialistė.
Šokas dėl apmokėjimo tvarkos
Kita vertus, Rajonų ligoninių asociacijos vadovo teigimu, dabartinė situacija atrodo kiek dviprasmiška dėl ciniško valdžios požiūrio į gydymo įstaigas.
„Mes stengiamės, dirbame, o valdžia mums spjauna į veidą. Štai paskutinis Valstybinės ligonių kasos įsakymas, kur pareikšta, kad paslaugų apmokėjimas karantino metu bus viena dvyliktoji.
Tačiau metinė suma bus paskaičiuota pagal suteiktas paslaugas. Tai jei karantino metu mes neteikiame paslaugų, tai bus peilis mums į nugarą. Išties dėl to patyrėme šoką“, – kalbėjo V. Sudaris.
Anot jo, tokiu atveju svyra rankos ir kyla įvairių minčių.
„Sakom, tai gal „spjaunam“ į viską ir pranešam, kad bendravome su užsikrėtusiais pacientais ir visi išeiname į karantiną. O tada jūs ir galvokit, ką daryti su ligoniais... Ar tai nesupratimas, ar sabotažas, labai neaišku, bet į mūsų klausimus niekas nebeatsako“, – kritikos pažėrė Pakruojo ligoninės vadovas.
Svarbiausia informacija apie koronavirusą
Koronavirusas yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Pagrindiniai jo simptomai yra panašūs į gripo: karščiavimas, kosulys, apsunkęs kvėpavimas ir kiti kvėpavimo sutrikimai. Sunkesniais atvejais koronavirusai sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.
Pagal kovo 23 d. atnaujintą apibrėžimą, nuo šiol įtariamas COVID infekcijos atvejis apibūdinamas taip: tai – asmuo su ūmia kvėpavimo takų infekcija (staigiai prasidėjęs bent vienas iš šių simptomų: karščiavimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas) IR nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus IR 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios keliavo ar gyveno teritorijose, kur vyksta COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vietinis plitimas ar plitimas visuomenėje Bendra situacija pateikiama Pasaulio sveikatos organizacijos puslapyje
ARBA
Asmuo su ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomais IR buvęs artimame sąlytyje su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atveju Be įtariamų atvejų laboratoriniai tyrimai dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atliekami ir šioms tiriamųjų asmenų kategorijoms (šios kategorijos asmenys yra tiriami dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) laboratoriškai ir tik patvirtinus atvejį apie jį yra pranešama ir pradedamos taikyti atvejo valdymo priemonės):
1) Asmuo su sunkia ūmia kvėpavimo takų infekcija (karščiavimas ir bent vienas kvėpavimo takų ligos simptomų – kosulys, apsunkintas kvėpavimas) IR kuriam būtina hospitalizacija IR nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus.
2) Sveikatos priežiūros specialistai.
3) Asmenys, vyresni nei 65 metai amžiaus, kuriems pasireiškia ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomai.
Tikėtinu atveju laikoma: įtariamas atvejis, kurio tyrimas dėl 2019-nCoV yra neaiškus arba kurio tyrimai buvo teigiami atlikus pan-coronavirus vertinimą.
Patvirtintas atvejis yra asmuo, kuriam laboratorijoje patvirtinta COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), nepriklausomai nuo klinikos ir simptomų.
SAM įsakymas numato, kad visiems į šalį iš užsienio grįžtantiems asmenims privalomas 14 dienų karantinas.
Tuo atveju, jei per 14-likos dienų izoliavimosi laikotarpį ligos simptomai neišsivysto, žmogus laikomas sveiku ir gali grįžti į įprastą gyvenimą.
Specifinio gydymo nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas.
Norint išvengti koronaviruso patariama laikytis bendrųjų higienos taisyklių: plauti rankas su muilu ir šiltu vandeniu, dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, ne mažiau, kaip 2–3 kartus per dieną vėdinti patalpas, kasdien valyti dažnai naudojamus paviršius kambaryje (pvz., naktinius stalelius, lovų rėmus ir kitus miegamojo baldus).
Žmonėms, kurie dirba namuose nuotoliniu būdu ir vengia socialinių kontaktų, kad nesukeltų pavojaus savo sveikatai, patariama buvimui lauke rinktis tokias vietas, kuriose yra sąlygos išlaikyti saugų atstumą apie 2 metrus (pvz., nuosavas kiemas, miškas, parkas ir pan.).
