Ir tai JAV prezidentui yra naudinga.
Pastarieji mėnesiai Trumpui nebuvo sėkmingi. Jo muitų tarifai pasauliui sulaukė plataus nepasitenkinimo ir prezidentas atsitraukė. Gegužę federaliniuose teismuose Trumpo administracija nepalankaus sprendimo sulaukė net 26-iose iš 27 bylų. Galiausiai įvyko konfliktas su buvusiu bendražygiu Elonu Musku.
Trumpui būtinai reikėjo naujienų ciklą pasukti ten, kur prezidentas yra stiprus. Į temą, kurioje visuomenė jį remia. Į ilgamečius politinius priešus. Į konfliktą, kuris Trumpo rinkėjams parodytų – prezidentas yra stiprus ir gali.
Tai, kas vyksta Kalifornijoje, neabejotinai turi rimtų socialinių pasekmių. Trumpas vykdo savo rinkiminius pažadus ir programą. Bet kuo plačiau apima deportacijų operacijos, tuo didesnė klaidų tikimybė – suimti nekaltą žmogų.
Tas galioja ir kitai pusei. Dauguma protestų gal ir yra taikūs. Tačiau mesti akmenį į federalinį pareigūną – tai jau nusikaltimas.
Taigi, konfliktas kursto ir taip jau prie patologijos ribos esantį JAV visuomenės politinį susipriešinimą. Dėl šių priežasčių gal ir truputį ciniška laikyti Kalifornijos įvykius tik didele Trumpo viešųjų ryšių akcija.
Bet jie tokią logiką turi. Kalifornija atitinka visus reikalavimus, kurių reikia Trumpo įvaizdžio gelbėjimui.
Pirma, tai tvirtai mėlyna – demokratų valdoma valstija. Respublikonai prezidento rinkimuose ją nuolat pralaimi dideliu skirtumu, ne išimtis ir Trumpas. Konfliktas su šia valstija prezidentui rinkėjų nekainuos.
Kaip tik – išryškins patogų priešą. Ir suteiks jam naują veidą, Kalifornijos gubernatorių Gaviną Newsomą. Jis greitai ir efektyviai Trumpo asmeninių konfliktų piramidėje pakeičia labai nepatogų Muską.
Antra, Kalifornija yra prieglobstį teikianti valstija (angl. sanctuary state). Nelegalių imigrantų sulaikymo operacijose ji apriboja bendradarbiavimą su federaline valdžia. O Trumpas per savo kampaniją juk žadėjo masines deportacijas.
Tą ir bando daryti.
Taigi, trečia, konfliktas su Kalifornija leidžia Trumpui pasukti viešosios erdvės dėmesį ten, kur jis vis dar santykinai stiprus – ir dėl ko buvo rinktas – į imigracijos politiką. Šioje srityje pritarimas prezidento darbui yra didesnis, nei kitose.
Atsižvelgiant į tai ir į pačią Trumpo asmenybę, atrodo nieko keisto, kad prieš pasiųsdamas į Kaliforniją du tūkstančius Nacionalinės gvardijos karių, prezidentas nepasitarė su valstijos valdžia. Politine prasme tai pažeidžia nerašytas JAV normas. Įprastai federalinė ir valstijų valdžia, spręsdamos krizes ir neramumus, bendradarbiauja.
Tačiau dabartinė Trumpo kadencija nėra įprastinė. Prezidentas nėra įprastinis. Nerašytos politinės normos jam – ne kliūtis.
Kita vertus, Trumpo metodai dar nėra ekstremaliausi – lyg jis tyčia siektų, kad kita pusė griebtų kabliuką ir pati situaciją užaštrintų.
Būtina pastebėti, kad Trumpas (bent kol kas) nepanaudojo Sukilimo įstatymo (angl. Insurrection Act), pagal kurį prezidentas gali pasitelkti karines pajėgas JAV viduje pilietinių neramumų ar maišto malšinimui.
Teisinis pagrindas, kuriuo Trumpas dislokavo Nacionalinės gvardijos karius, visgi yra esmingai kitoks: jie negali vykdyti teisėsaugos funkcijų. Šie kariai gali tik teikti logistinę pagalbą Imigracijos ir muitinės tarnybai (ICE) ir užtikrinti federalinių pareigūnų ir nuosavybės saugumą. Kitaip tariant, deportavimo operacijas toliau vykdo ICE. Nacionalinė gvardija ir tie papildomi septyni šimtai jūrų pėstininkų juos saugo.
Taigi, teisiškai – bent jau kol teismai dėl Kalifornijos skundo nenusprendė kitaip – viskas kaip ir tvarkoje, bet, aišku, kyla įvairių minčių. Vėlgi, žiūrint iš praktinės pusės, federalinės pajėgos dar neperžengė veiksmų prieš civilius ribos.
Situacija sudėtinga.
Viena vertus, Trumpas gavo mandatą kovoti su nelegalia imigracija. Jis buvo išrinktas su tokia programa.
Kita vertus, šioje kovoje jis nepaiso politinių normų ir ieško teisinių landų, o patį imigracijos klausimą – ir suimamų žmonių likimus – išnaudoja savo politinio įvaizdžio gerinimui. Trumpuoju laikotarpiu tai pasiteisins.
Bet žiūrint toliau, faktai rodo ir kitą kryptį – pralaimėjimų teismuose skaičius tik auga, o protestai jau pereina į kitas valstijas.
Mažvydas Jastramskis, VU TSPMI docentas, Politika.lt
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
