Regionų apygardos administracinis teismas patenkino „Kaunas Pride“ skundą ir anuliavo Kauno miesto savivaldybės sprendimą, kuriuo buvo uždrausta eitynes organizuoti laikinosios sostinės gatvėse.
Teismas išaiškino, kad vietos valdžia, nenorėdama leisti eitynių Laisvės alėjoje, ribojo teisę į taikių susirinkimų laisvę.
Keliasdešimt žmonių Kaune šalia Regionų apygardos administracinio tesimo prašė leisti rugsėjo 4 dieną laikinojoje sostinėje organizuoti lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių žmonių eitynes „Kaunas Pride“, kuriose planuoja dalyvauti apie tūkstantis žmonių.
Kauno miesto savivaldybė anksčiau atmetė renginio organizatorių prašymą, kuriame buvo nurodyti net 3 galimi eitynių maršrutai. Miesto valdžia aiškino, kad eitynių negali leisti, nes joms esą trukdytų gatvėse atliekami remonto darbai, intensyvus automobilių eismas arba išsiplėtę lauko kavinių terasų plotai.
„Teismas, įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, padarė išvadą, kad taikyta priemonė riboti eitynes Laisvės alėjoje, kuri yra įprasta eitynių, kitų renginių vieta, buvo neproporcinga priemonė ir pažeidė pareiškėjo teisę rinktis į taikius mitingus, tai yra konstitucinė teisė“, – sako teisėja Janina Vitunskienė.
Teismas organizatorių norus patenkino iš dalies – eitynės leido organizuoti tik vienu maršrutu, jos vyks tik Laisvės alėjoje.
„Eitynės vyks, žmonių susirinkimų laisvė yra apginta ir visi turi turėti galimybę, ir teismas tai patvirtino, turi turėti galimybę į saviraišką, į taikų savo idėjų ir savo poreikių skleidimą“, – sako advokato padėjėjas Aivaras Žilvinskas.
Viena iš „Kaunas Pride“ organizatorių Viktorija Kolbešnikova tvirtina: „Mes turėjome geresnius argumentus ir labai džiaugiamės, kad eitynės įvyks. Formuosime koloną už Soboro, yra kita Laisvės alėjos dalis tam, kad galėtumėm užtikrinti saugumą, ten bus suformuota kolona ir pradžioje bus einama kaire laisvės alėjos puse ir tada apsisukimas ir grįžimas prie nepriklausomybės aikštės, prie Žilinsko galerijos, kur bus sakomos kalbos.“
„Man tai tas pats, jie netrukdo, čia tegul jie daro, ką jie nori, aš gyvenu savo gyvenimą. Man tas pats“, – sako gyventojas.
„Man netrukdytų, aš nesu prieš, man jie netrukdo“, – tvirtina kitas.
„Aš prieš, prieš tuos, turi būti normalios šeimos, o ne homoseksualai“, – teigia gyventojas.
Savivaldybė dar gali skųsti šį teismo sprendimą. Ar tai ji darys, kol kas neaišku.
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras tvirtina: „Ne tik savivaldybės ir policijos nuomone pilnai sutampa, bendra Kauno miesto savivaldybės ir policijos nuomonė, kad saugiai tomis pasiūlytomis trasomis organizuoti masinio renginio, eitynių tokiam žmonių skaičiui nėra galimybių.“
„Man visi mieste gyvenantys žmonės yra Kauno žmonės – ar vaikai, ar moterys, ar vyrai, čia nebūtinai viską reklamuoti ir daryti, reikia gražiai, normaliai gyventi“, – sako Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.
„Mūsų reikalavimai: pagarba asmeniniam gyvenimui, oriai sveikatos priežiūrai, ypatingai „trans“ asmenims“, kompententingą psichologinę pagalbą neišskiriant LGBT žmonių, teisė pasikeisti savo vardą be teismo sprendimo, santuoka, įvaikinimas“, – teigia V. Kolbešnikova.
Tai ne pirmas atvejis, kai Lietuvos teismai dėl renginių priima savivaldybėms nepalankų sprendimą. Vilniaus administracinis teismas liepą išaiškino, kad sostinės savivaldybė nepagrįstai uždraudė „Šeimų maršo“ organizatoriams birželio viduryje mitinguoti šalia Seimo.
