Tai lemia vėl išaugusį investuotojų atsargumą akcijų rinkose.
Išsiskyrusi FED atstovų nuomonė
Niujorko Federalinio rezervų banko (FED) vadovas Johnas Williamsas pabrėžė, kad JAV centrinis bankas laikysis dabartinės pinigų politikos krypties, kol kainos sumažės. Dalaso FED prezidentė Lorie Logan perspėjo, kad palūkanos gali būti didesnės, nei planuota anksčiau. Tuo metu Filadelfijos FED prezidentas Patrickas Harkeris pažymėjo, kad pareigūnai tikriausiai baigs griežtinimo ciklą.
Rinkos dalyviai vis labiau tikisi, kad per kitą susitikimą šių metų kovo pabaigoje bazinės palūkanos gali būti padidintos 50 punktų.
Remiantis Darbo statistikos biuro paskelbtais duomenimis, bendras vartotojų kainų indeksas sausio mėn. pakilo 0,5 proc. – daugiausia per 3 mėn. Jį padidino energijos ir nuomos išlaidos. Infliacija siekė 6,4 proc., o jos augimas sulėtėjo mažiau, nei buvo tikėtasi.
Sprendžiant iš FOMC protokolo, centrinio banko atstovai tikisi tolesnio palūkanų normų didinimo. Nors beveik visi sutinka dėl mažesnio šuolio, keli vis dar pasisako už 50 bazinių punktų padidinimą ir perspėja, kad nepakankamai ribojanti pinigų politika gali sustabdyti pažangą mažinant kainų spaudimą.
Vasario 24 d. rinkos duomenimis, panašu, kad investuotojai sureagavo į besikeičiančius palūkanų ir pajamingumų rodiklius. Per dviejų savaičių laikotarpį „Dow Jones“ nukrito beveik 4,2 proc. iki 32 816 punkto, „S&P 500“ dviejų savaičių sesiją baigė 4 proc. žemiau, o technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ palyginamuoju laikotarpiu sumažėjo 4,2 proc.
Svyravimai valiutų rinkose
Japonijos jena atgauna savo vardą, kaip patraukliausias pasirinkimas didesnio pajamingumo valiutų pirkimų finansavimui. Jenos trijų mėnesių išankstinių sandorių pajamingumas penktadienį siekė -0,3 proc. – tai yra žemiausia iš 31 „Bloomberg“ analizuotos valiutos, kuri prieš metus buvo penktoje vietoje.
JAV doleris po itin volatilaus laikotarpio šiek tiek sustiprėjo dėl infliacijos duomenų ir kylančių abejonių dėl tolimesnių FED veiksmų.
„Swedbank“ valiutų analitikų teigimu, paskutiniai infliacijos duomenys paveikė rizikos apetitą ir įkvėpė doleriui stiprybės dėl kylančių palūkanų rinkoje. Panašu, kad euro ir JAV dol. kursas įgauna tikrąją vertę, o JAV doleris vis rečiau parduodamas.
Nepaisant prastų augimo perspektyvų, sumanus Švedijos centrinio banko politikos pakoregavimas atvėrė galimybes Švedijos kronai šiek tiek atsigauti, bet kurso kelias žemyn gali būti netolygus.
Euro kursas per paskutines savaites nukrito 1,6 proc. ir nusistovėjo ties 1,054 JAV dol. riba. Tuo metu svaro sterlingo kursas fiksavo 1,6 proc. kritimą prieš dolerį ir vasario 24 d. buvo prekiaujamas 1,19 JAV dol. Japonijos jena atsitraukė (3 proc.), o jos kursas siekė 136 jenas už JAV dol.
JAV obligacijų rinkos augimas
Dėl vyraujančių nuotaikų, kad ekonomika išlieka gana stipri, o infliacija nekrenta taip greitai, kaip tikėtasi, JAV iždo obligacijų pajamingumai per pastarąsias savaites solidžiai paaugo. Labiausiai padidėjo dviejų metų trukmės obligacijų pajamingumas.
10 metų JAV iždo pajamingumas dviejų savaičių perspektyvoje paaugo 23 baziniais punktais ir vasario 24 d. siekė 3,95 proc. Dviejų metų obligacijų pajamingumas (dažniausiai sekantis palūkanų normų lūkesčius) per dvi savaites paaugo 26 baziniais punktais iki 4,78 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį šiais metais.
Pajamingumo kreivė, matuojama atotrūkiu tarp dviejų ir 10 metų pajamingumo, išlieka apversta ir šiek tiek gilėja, inversijos lygis praėjusį penktadienį (vasario 24 d.) pasiekė jau -83 bazinius punktus.
Tuo metu JAV 3 mėn. ir 10 metų iždo vertybinių popierių pajamingumo kreivė nuo lapkričio mėn. buvo nuoseklioje inversijoje – statistiškai šios kreivės inversiją sekęs nuosmukis pasireikšdavo po 11–14 mėn. Tokie rezultatai leidžia manyti, kad JAV ekonomika gali išlikti augimo kelyje bent iki spalio mėnesio.
ECB tęsia agresyvią politiką
Skirtumas tarp Europos bankų akcijų ir Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumo atrodo gana dramatiškas. Didesnių palūkanų aplinka teigia, kad bankai turėtų augti, nes gerėja jų pajamos iš skolinimo veiklos. Europos finansų sektoriaus bendrovių akcijos yra paaugusios daugiau kaip 50 proc. nuo praėjusių metų liepos, kai Europos centrinis bankas (ECB) pirmą kartą per 11 m. pakėlė bazinę palūkanų normą.
Nors tai yra dvigubai daugiau nei visa rinka per tą patį laikotarpį, vertinimai rodo, kad prekybininkai yra pernelyg atsargūs, vertinant pagal istorinius duomenis. Bankų pelno lūkesčiai auga daug greičiau nei akcijų kainos, todėl išankstinis P/E rodiklis yra tik 7,9 karto. Tai 16 proc. nuolaida, palyginti su 2016 m. pradžioje buvusiu sektoriaus vidurkiu.
Valdančiosios tarybos narys Gabrielis Makhloufas teigia, kad kitą mėnesį vyksiančiame ECB posėdyje palūkanos gali būti pakeltos daugiau nei 0,5 proc. punkto. Tam, kad infliaciją sugrąžintų iki tikslinio 2 proc. lygio, ECB toliau yra pasirengęs agresyviems veiksmams.
Euro zonos infliacijos rekordas
ES pareigūnai Briuselyje padidino šių metų BVP augimo prognozę numatydami 0,9 proc. augimą ir teigia, kad recesijos išvengti pavyks. Jie taip pat sumažino vartotojų kainų augimo prognozę, nors ji išlieka aukšta – 5,6 proc.
Remiantis patikslintais duomenimis, pagrindinė infliacija euro zonoje sausio mėnesį pasiekė rekordą ir greičiausiai paskatins ECB kitą mėnesį padidinti bazines palūkanų normas dar puse procentinio punkto iki 3 proc. lygio.
Europos statistikos tarnyba „Eurostat“ vasario 23 d. pranešė, kad pagrindinės infliacijos padidėjimas sudarė 5,3 proc., t. y. daugiau nei pradinis 5,2 proc. įvertis. Žvelgiant į sudedamųjų dalių lentelę, sulėtėjo tik tabako ir energijos kainų augimas, o paslaugų infliacija išliko stabili ir siekė 4,4 proc. per metus.
Jungtinės Karalystės infliacijos lygis lėtėjo jau trečią mėnesį, bet išliko dviženklis ir penkis kartus didesnis už Anglijos banko numatytą lygį. Vartotojų kainų indeksas, palyginti su praėjusių metų sausio mėn., sudarė 10,1 proc. – tai žemiausias lygis nuo praėjusio rugsėjo.
Europos „STOXX 600“ akcijų indeksas vasario 24 d. prekybą dviejų savaičių perspektyvoje baigė beveik 1 proc. žemiau, Vokietijos DAX indeksas laikotarpį baigė 1,2 proc. žemiau, Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ indeksas nukrito apie 3,8 proc., o Baltijos „OMX Baltic Benchmark“ dviejų savaičių prekybą baigė beveik 0,8 proc. žemiau ankstesnio lygio.
Pokyčiai Japonijos pinigų politikoje
Kazuo Uedos paskyrimas Japonijos centrinio banko (BOJ) vadovu skatina investuotojus iš naujo įvertinti Japonijos pinigų politikos kryptį. 70 proc. apklaustų ekonomistų tikisi, kad centrinis bankas sugriežtins monetarinę politiką iki liepos mėnesio, palyginti su 54 proc. apklaustųjų anksčiau.
Singapūro ekonomika ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį augo lėčiau nei tikėtasi – 2,1 proc. per metus. Vyriausybė dar kartą patvirtino savo 0,5–2,5 proc. augimo prognozę per 2023 m. Pagrindinė infliacija, kurią atidžiai stebi centrinis bankas, sausio mėnesį pakilo iki aukščiausios per 14 metų ir siekė 5,5 proc.
Japonijos „Nikkei“ dviejų savaičių laikotarpiu paaugo vos 0,1 proc., o Kinijos „blue chips“ indeksas „CSI 300“ atsitraukė beveik 2 proc., Honkongo „Hang Seng“ per šį laikotarpį nukrito beveik 5,5 proc.
Investicijų į naftą poreikis
OPEC generalinis sekretorius Haithamas Al-Ghaisas paragino šalis daugiau investuoti į naftos gavybą, kad būtų patenkinti ateities pasaulio energijos poreikiai, sakydamas, jog klimato politika turi būti subalansuota ir teisinga. „Saudi Aramco“ generalinis direktorius Aminas Nasseris taip pat perspėjo, kad didesnis dėmesys klimatui kenkia investicijoms į naftą ir dujas, kelia grėsmę pasaulio energetiniam saugumui.
OPEC tikisi šiek tiek siauresnės pasaulinės naftos rinkos – padidino 2023 m. paklausos prognozę 100 000 barelių per dieną iki 2,3 mln. bpd, ne OPEC šalių pasiūlos perspektyvas sumažino 150 000 barelių per dieną. Kartelis taip pat padidino savo pasiūlos prognozę 250 000 barelių per dieną. Remiantis dabartine grupės produkcija, šiais metais rinkos bus iš esmės subalansuotos.
JAV parduos 26 mln. barelių naftos iš strateginių rezervų, pristatymai įvyks nuo balandžio iki birželio. Pardavimas vykdomas pagal 2015 m. priimtą biudžetą einamiesiems fiskaliniams metams, kurį Energetikos departamentas pastaruoju metu siekė susigrąžinti, kad galėtų papildyti rezervą, kuriame šiuo metu yra apie 371 mln. barelių.
„Brent“ naftos sandoriai dviejų savaičių perspektyvoje buvo prekiaujami 3,9 proc. žemiau ir vasario 24 d. siekė 83 JAV dol. už barelį. JAV WTI naftos kaina taip pat atpigo 5 proc., iki 76 JAV dol. vasario 24 d. sesijos metu. Auksas atsitraukė 2,3 proc. iki 1 811 JAV dol. už unciją.
Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas
