Kaip praėjusią savaitę paskelbė pati Lietuvos Ortodoksų Bažnyčia, Trakų vyskupas Ambrosijus, Vilniaus ir Lietuvos metropolito Inokentijaus palaiminimu atvyko į Švenčiausiosios Trejybės Sergijaus laurą, kur dėl Vilniaus ir Lietuvos vyskupijos statuso klausimo susitiko su Šventojo Sinodo komisijos nariais.
Apie Ambrosijaus ir Kirilo susitikimą paskelbė ir oficialus Maskvos patriarchato puslapis.
„Liepos 14 dieną Maskvos ir visos Rusios patriarchas Kirilas priėmė vyskupą Ambrosijų Patriarcho ir Sinodo Rezidencijoje ŠV. Danieliaus vienuolyne. Darbo posėdyje Vilniaus ir Lietuvos vyskupijos vikaras patvirtino Lietuvos stačiatikių siekį dėl didesnės bažnytinės nepriklausomybės, ir supažindino patriarchą su medžiaga pateikta Šventojo Sinodo komisijai kartu su prašymu suteikti savavaldės bažnyčios statusą. Turime omenyje ypatingą bažnytinį statusą, artimą autonominei bažnyčiai.
Vyskupo Ambrosijaus vizito tikslas – suteikti reikiamą informaciją komisijai, pradėjusiai nagrinėti Vilniaus ir Lietuvos vyskupijos kreipimąsi. Jis taip pat dalyvaus iškilmėse, skirtose Šv. Sergijaus Radonežiečio relikvijų 600-osioms radimo metinėms“, – rašome oficialiame Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos puslapyje.
Šiuo metu savavaldės bažnyčios statusą turi trys Stačiatikių Bažnyčios, kurios yra kanoninėje Maskvos patriarchato jurisdikcijoje – Estijos, Latvijos ir Moldovos.
Siekia daugiau savarankiškumo nuo Maskvos
Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos atstovė Marija Jakubovskaja naujienų portalui tv3.lt sakė, kad vyskupas Ambrosijus vis dar yra išvykęs ir grįžti turėtų kitą savaitę. M. Jakubovskaja akcentavo, kad vizito tikslas – noras įgauti savavaldės bažnyčios statusą.
„Tai yra ypatingas statusas. Tai nėra ordinarus sprendimas, jis nevyksta labai dažnai. Todėl ir įvyko tas vizitas. Toks statusas yra artimas autonomijai, bet tai nėra visiškai autonomija, nes procesas vyksta palaipsniui, negalima peršokti kažkokių etapų. Tai būtų pirmas didelis žingsnis savarankiškos Bažnyčios link“, – teigė M. Jakubovskaja.
Pasak jos, svarbu pabrėžti, kad žingsniai, norint gauti savavaldės bažnyčios statusą, buvo padaryti dar prieš pašalinant kelis Lietuvos stačiatikių dvasininkus iš kunigų luomo, o prašymai ir kreipimaisi į Maskvą buvo siunčiami nuo pat karo Ukrainoje pradžios.
„Buvo susirūpinta ir paskubėta tai padaryta“, – sakė pašnekovė.
M. Jakubovskajos teigimu, be vizitų pas patriarcha Kirilą ir pokalbių su Rusijos stačiatikių atstovais sunku būtų gauti savavaldės bažnyčios statusą.
„Tai būtų savavališki sprendimai. Tai būtų ne atsiskyrimas, o nelegalus atskilimas . <...> Kad neprarastume to kanoninio ryšio, svarbu viską padaryti nuosekliai, kaip tai vyksta pagal bažnytinius kanonus ir nuostatas, kurių svarbu nepažeisti, kad nebūtų prarastas tas kanoninis ryšys, maldos vienybė. Tai svarbu pabrėžti, kad tai ne administracinė priklausomybė, bet nuostatos ir kanonai. Kad iš jų išeitume, reikia ne patiems kažkur paskelbti savo nepriklausomybę, o kad tai būtų pripažinta“, – tvirtino ji.
