Vilniaus universiteto Politikos komunikacijos tyrimų centro vadovas Linas Kontrimas sutinka, kad priešintis prezidentui ar valdantiesiems jau tapo savotiška tendencija, tačiau pabrėžia, kad ji specifiška ir turi labai aiškias kilmės priežastis.
„Tai yra mada, nutaikyta į politinio žemėlapio perbraižymą. Mes akivaizdžiai matome, kad dabartinės pozicijos rėmėjai elgiasi vienaip, o tie, kas save laiko opozicija dabartinei valdžiai, tai yra valdžiai ir Seime, ir Prezidentūroje, praktiškai visi pradeda vienodai elgtis. Jie sako „ne“ viskam, kas ateina iš Prezidentūros ir Seimo.
Jeigu tai ir liks tik politinės pozicijos raiška, nematau čia problemos, todėl kad visada buvo taip, jog prieš tam tikrus įvykius elektoratai mobilizuodavosi, jie tarsi būdavo įmagnetinami, kad kažkam parodytų savo emociją.
Bet jeigu tai virs (o tai labai plona riba) į poziciją ir santykį su mūsų valstybės institucijomis nieko nedarant, nieko nesiūlant ir nieko nepaaiškinant, aš manyčiau, kad tai jau yra pakankamai grėsmingas atvejis“, – komentuoja L. Kontrimas.
Kontrimas apie protestą prieš Nausėdą: žmonės nemato aiškių pozicijų
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad tai ne pirmas kartas, kai G. Nausėda sulaukia kirčių, ir gana asmeniškų – kritika ir net įžeidimai prezidentui buvo ypač ryškūs valdžioje esant konservatoriams. Dabar, valdant socialdemokratams, kyla nepasitenkinimas šalies vadovo apatiškumu.
„Faktas, kad šiemet neturime ignoruoti ir to, kad šitos Vyriausybės darbe, nematydami aiškių G. Nausėdos pozicijų, žmonės jį pradėjo vertinti negatyviau“, – sako L. Kontrimas.
Visgi tai, anot pašnekovo, kirs ne tik G. Nausėdos reitingams, kurie ir taip stipriai krito.
„Jeigu toks įvykių scenarijus prezidentui nekelia nemalonumo, greičiausiai mes jį matysime ir toliau. Vyks poliarizacija, vieni asmenys bus kišami į paraštes, kiti turės užsiimti savais būdais, kaip prieiti prie elektorato“, – akcentuoja jis.
Kita vertus, L. Kontrimas ragina ir valdžios atstovus susiimti ir sugalvoti, kaip pagerinti bent jau savo įvaizdį, jeigu nori išlikti populiarūs tarp rinkėjų.
„Neatmeskime galimybės ir suteikime progą ir Seimui, ir Prezidentūrai, kad jie irgi pradėtų permąstyti. Kadencijos liko dar labai daug. Gal vis dėlto galima daryti tam tikrus scenarijaus redagavimus ir po truputį susigrąžinti savo įtaką, galią ir įvaizdį?“ – siūlo ekspertas.
Primename, kad 2027 metais vyks savivaldybių merų ir tarybų rinkimai. Dar po metų rinksime Seimą.
Valatka: Nausėda tampa tokiu pat toksišku kaip ir pašalintasis Paksas
Išplitus žiniai apie laureatės akibrokštą G. Nausėdai, sureagavo apžvalgininkas Rimvydas Valatka. Jo nuomone, prezidentas seka per apkaltą pašalinto buvusio prezidento Rolando Pakso pėdomis ir nebeatstovauja Lietuvai.
„Kriminalinės antisemitinės koalicijos kūrėjas, skatintojas ir stogas Nausėda tampa tokiu pat toksišku kaip ir pašalintasis Paksas. Nausėda nebeatstovauja Lietuvai – jis atstovauja tik maršistams, antisemitams, kalviams ignotams, kriminaliniams paluckiniams elementams ir šiaip antilopėms ministrų kėdėse“, – feisbuke rašo jis.
„Tikrasis Lietuvos veidas – iniciatyvos „Šilainių sodai“ bendraįkūrėja ir edukacinės programos VIII forte vadovė Evelina Šimkutė, atsisakiusi priimti apdovanijimą iš toksiško prezidento. Evelina parodė pavyzdį visiems piliečiams, kaip nekolaboruoti su blogiu. Pagarba Lietuvos Respublikos pilietei“, – komentuoja R. Valatka.
E. Šimkutė susilaukė ir kitų ekspertų, visuomenininkų, kai kurių politikų palaikymo. Tiesa, kai kurie, pavyzdžiui, knygą apie G. Nausėdą parašiusi žurnalistė Laima Lavastė šį E. Šimkutės poelgį sukritikavo, pavadinusi 40-metę visuomenininkę „kažkokia mergaite“.
Akimirkomis iš „Lietuvos galios“ apdovanojimų pasidalinta ir oficialiame G. Nausėdos feisbuko profilyje, tačiau vis dar apribota galimybė komentuoti po įrašais.
„Lietuvos galia“ vienija 559 iniciatyvas, tarp kurių yra ir „Šilainių sodai“. Iniciatyvą galima siūlyti arba registruotis patiems.
Kasmet vyksta „Lietuvos galios“ apdovanojimai, kurių metu G. Nausėda apdovanoja daugiausiai palaikymo sulaukusias iniciatyvas. Kas bus apdovanoti, gyventojai balsuoja internetu.
E. Šimkutės ir kolegų įkurta „Kultūros dirbtuvė“ yra nevyriausybinė organizacija, todėl išlaikoma daugiausiai rėmėjų. Registrų centro duomenimis, praėję metai įstaigai buvo nuostolingi – fiksuotas -2679 eurų veiklos rezultatas.
Įstaiga veikia nuo 2018 metų.
Akibrokštas Nausėdai: visuomenininkė atsisakė iš jo rankų priimti apdovanojimą
Kultūros dirbtuvės „Šilainių sodai“ bendraįkūrėja E. Šimkutė šeštadienį atsisakė priimti prezidento Gitano Nausėdos apdovanojimą.
Šalies vadovas Prezidentūroje teikė savo kuruojamos pilietinės platformos „Lietuvos galia“ apdovanojimus, jie organizuoti ketvirtą kartą.
Tiesioginėje renginio transliacijoje buvo matyti, kaip E. Šimkutė keliolika sekundžių kažką sako G. Nausėdai ir atsisako priimti padėkos statulėlę. To, ką menininkė ir edukatorė sakė prezidentui, nebuvo girdėti.
„Šilainių sodų“ paskyroje feisbuke išplatintame komentare teigiama, kad sprendimas atsiimti apdovanojimą yra „tiesioginė reakcija į tai, kas šiuo metu vyksta valstybiniu lygmeniu“.
„Šiandien matome aiškiai: valstybės vadovybė netesi savo pačių pažadų ir, būdami galios pozicijoje, apsimeta bejėgiais. Tai nėra neutralu. Tai nėra atsitiktinumas. Tai yra politinis pasirinkimas“, – teigiama pareiškime.
„Todėl mums atrodo ciniška ir netikra priimti apdovanojimą, kuris vadinamas „Lietuvos galios“ apdovanojimu, kai ta pati valdžia atsisako atsakingai naudoti mūsų visų jiems suteiktomis galiomis, kai tai yra reikalingiausia – ginant vertybes ir laisvę“, – rašoma jame.
„Šilainių sodai“ nurodė, kad atsisakymas priimti apdovanojimą nėra praradimas, o yra „mūsų vertybių patvirtinimas“.
„Kviečiame valstybės lyderius ne dalinti galią į dešinę ir į kairę, o susitelkti svarbiais momentais ir prisiimti atsakomybę už savo galios poziciją“, – teigia iniciatyva.
Dalis „Lietuvos galios“ dalyvių anksčiau rudenį pranešė pasitraukiantys iš projekto, kai prezidentas G. Nausėda paskyrė kultūros ministru „aušrietį“ Ignotą Adomavičių.
Sprendimas perleisti kultūros ministro portfelį „Nemuno aušrai“ išprovokavo ir platesnius kultūros bendruomenės protestus prieš valdančiuosius ir prezidentą.
Nuo prezidento atsiribojo ir jį paskelbė nelaukiamu G. Nausėdos globoti renginiai knygų mugė, kino festivalis „Scanorama“
Galop ministerijos kontrolę susigrąžino socialdemokratai. Lapkritį, Kultūros ministerijai mėnesį buvus be vadovo, ministre paskirta socialdemokratė Vaida Aleknavičienė.
Nausėdos reitingai žemiausi nuo 2019 metų
G. Nausėdos reitingas yra pats žemiausias nuo darbo pradžios 2019 metais ir, nors jis išlieka populiariausių politikų lentelės viršuje, pasitikėjimas šalies vadovu tik paklaidos ribose yra aukštesnis nei opozicinių demokratų lyderio Sauliaus Skvernelio, rodo „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa.
Jos duomenimis, G. Nausėda palankiai vertina – 45,2 proc., nepalankiai – 32,3 proc. Lietuvos gyventojų. Rugsėjį atliktoje apklausoje politiką palankiai vertino 58,3 proc. respondentų, nepalankiai – 21,6 procento.
„Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys tokius pokyčius vadino didžiuliu kritimu.
„Visada į reitingus žiūrėdavau, kad 50 procentų riba yra prezidentinė. Politikas, kuris pasiekia tą ribą, jis faktiškai gali pretenduoti, nes dauguma jį palaiko, o jeigu mažiau – kažkas yra ne taip. Ir pirmą kartą Nausėda per visas kadencijas nukrito iki 45 procentų“, – BNS sakė sociologas.
Antras pagal populiarumą tarp Lietuvos politikų yra opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis S. Skvernelis. Jį palankiai vertina 44,2 proc., nepalankiai – 30.5 proc. Lietuvos gyventojų (rugsėjį atitinkami reitingai siekė 42,2 ir 36,1 procento).
Į trečiąją vietą pakilo „valstiečių“ lyderis Aurelijus Veryga. Palankiai vertinančių europarlamentarą skaičius išaugo nuo 36,6 proc. rugsėjį iki 39,6 proc. lapkritį, nepalankus politiko vertinimas taip pat šiek tiek sumažėjo ir siekia 35,2 proc. (rugsėjį – 36 procentai).
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen reitingų lentelėje yra ketvirta. Ją palankiai vertina 37,4 proc. (rugsėjį – 39,5 proc.), nepalankiai – 35,3 proc. (rugsėjį – 34,5 proc.) gyventojų.
Penktą vietą užima užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Lietuvos diplomatijos vadovą palankiai vertino 36,4 proc. apklausos dalyvių, nepalankiai – 22,3 proc. respondentų (rugsėjį buvo atitinkamai 33,1 ir 21,6 procento).
Pasak V. Gaidžio, reitinguose premjerė Inga Ruginienė „pirmą kartą su dideliu minusu“. Ją palankiai vertina 35,4 proc. (41,5 proc. rugsėjį), o nepalankiai 41 proc. (27,8 proc. rugsėjį).
Tuo metu, smukus reitingams, nemėgstamiausiu politiku Lietuvoje tapo valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
„Toks tvirtai neigiamas, tai R. Žemaitaitis. Visi kiti ir teigiamų turi. Čia be konkurencijos“, – sakė V. Gaidys.
Apklausos duomenimis, „aušrietį“ nepalankiai vertina 50,4 proc. (buvo – 47,1 proc.) Lietuvos gyventojų, palankiai – 25,3 proc. (buvo – 31,3 procento).
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą „Lietuvos ryto“ užsakymu atliko lapkričio 6–16 dienomis. Apklausta tūkstantis pilnamečių šalies gyventojų, maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
